Jantės įstatymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Jantės įstatymas (dan. Janteloven) – nerašyta taisyklė, kad niekas negali manyti, jog yra geresnis už kitus. Reiškia pavydą ir neigiamą požiūrį į individualumą ir sėkmę. Esmė – nebandyk išsiskirti iš kitų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1933 m. danų rašytojas Aksel Sandemose (1899–1965), neapsikentęs danų perdėto bendruomeniškumo mentaliteto, išsikraustė iš Danijos, o savo pastebėjimus apie tokio bendruomeniškumo įtaką danams aprašė novelėje apie mažą fiktyvų Danijos miestelį Jantė. Jame visi žmonės stengiasi neišsiskirti vieni iš kitų ir gyvena pagal „Dešimt Jantės įstatymų“.[1]

Savo novele A. Sandemose kritikavo provincialų danų mentalitetą, remiantį tik kolektyvinę sėkmę ir baudžiantį individualias pastangas.

Pagal Jante, išskirtinumas kelia pavydą. Naujas automobilis, geresnis išsilavinimas ar aukštesnis atlyginimas piktina kitus ir laužo Jantės įstatymą. Jo nesilaikymas kelia grėsmę bendruomenės darnumui, o bendruomenė danui labai svarbi.

Taisyklės[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Nemanyk, kad esi ypatingas;
  2. Nemanyk, kad esi toks svarbus, kaip mes;
  3. Nemanyk, kad esi protingesnis už mus;
  4. Nemanyk, kad esi geresnis už mus;
  5. Nemanyk, kad žinai daugiau už mus;
  6. Nemanyk, kad esi svarbesnis už mus;
  7. Negalvok, kad kažką gerai išmanai;
  8. Nesijuok iš mūsų;
  9. Nemanyk, kad kažkam iš mūsų tu rūpi;
  10. Nemanyk, kad gali mus kažko išmokyti.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Mažo miestelio Jantės įstatymas (2010-05-02 08:00 Dovaldė Mockutė)