Janos–Oimiakono kalnynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Janos-Oimiakono kalnynas (rus. Яно-Оймяконское нагорье) – kalnų sistema Rusijoje, šiaurės rytų Sibire, Jakutijoje. Driekiasi 1100 km tarp Čerskio kalnagūbrio rytuose ir Verchojansko kalnagūbrio vakaruose. Atskiros viršūnės iškyla virš 2000 m. Būdinga vidutinkalnių sistema, besimainanti su plačiais plokščiakalniais (Janos, Oimiakono, Elgyno) bei tarpukalnių įdubomis. Sudarytas iš aleuritų, smiltainio, molio skalūnų, granitinių intruzų. Išgaunamas auksas, alavas, polimetalų rūdos. Kalnyne ištakas gauna Janos, Indigirkos baseinų upės.

Slėniuose ir žemutinėje šlaitų dalyje vyrauja maumedžių retmiškių taiga, aukščiau – kalnų tundra, dalyje pietinių šlaitų – stepės[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 515