Janis Ezerinis
| Janis Ezerinis latv. Jānis Ezeriņš | |
|---|---|
| Gimė | 1891 m. balandžio 9 d. Beiriai |
| Mirė | 1924 m. gruodžio 24 d. (33 metai) Ryga |
| Veikla | latvių rašytojas |
Janis Ezerinis (latv. Jānis Ezeriņš, 1891 m. balandžio 9 d. Beiriai, dab. Maduonos savivaldybė – 1924 m. gruodžio 24 d. Ryga) – latvių rašytojas, žurnalistas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1910 m. baigė Valmieros mokytojų seminariją. Iki 1914 m. mokytojas, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mobilizuotas, bet dėl ligos atleistas, nuo tuberkuliozės gydėsi Abchazijoje. 1919–1922 m. laikraščio „Brīvā Zeme“ literatūrinės dalies vedėjas.[1]{{VLE|V|725|[[
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Novelėse žmogaus būtis vaizduojama kaip vyksmas, kurį lemia meilės ir mirties išgyvenimai. Novelėms būdingas veiksmo dinamiškumas, tragizmo ir komizmo derinimas, ironija. Eilėraščiuose spalvingi vaizdai, pakili nuotaika kaitoma su pesimistiniais išgyvenimais.[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dainius ir velnias (Dziesminieks un velns), Leta, 1920 m.,
- Fantastinė novelė ir kitos (Fantastiska novele un citas), Valters un Rapa, 1922 m.,
- Šviesi galva (Apstarotā galva), Leta, 1922 m.,
- Ryla (Leijerkaste), 2 d., Leta, 1923–1925 m.
- Grožybės (Krāšņatas), eilės, 1925 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jānis Ezeriņš (1891 - 1924) BIOGRĀFIJA
- ↑ Silvestras Gaižiūnas]]|Janis Ezerinis}}