Jan Zbigniew Mikulski

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Jan Zbigniew Mikulski
1944 m. birželio 20 d.
Gimė 1907 m. liepos 16 d.
Druskininkai, Rusijos imperija
Mirė 1999 m. liepos 20 d. (92 metai)
Londonas, Jungtinė Karalystė
Tėvas Vincentas Mikulskis
Motina Alberta Čechavičiūtė
Veikla Lakūnas, instruktorius, karininkas.

Janas Zbignevas Mikulskis (lenk. Jan Zbigniew Mikulski) (1907 m. liepos 16 d. Druskininkuose, Rusijos imperija - 1999 m. liepos 20 d. Londone, Jungtinė Karalystė) – lakūnas, sklandytojas, sklandymo ir pilotavimo instruktorius, II Lenkijos Respublikos ir Jungtinės karalystės Royal Air Force oro pajėgų lakūnas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1907 m. liepos 16 d. Druskininkuose. Tėvas Vincentas Mikulskis, motina Alberta Čechavičiūtė. Vaikystę praleido Sankt Peterburge, kur su šeima gyveno Gatčinos miestelyje, šalia kurio buvo lėktuvų pakilimo takas. 1919 m. grįžo į Lenkiją, iš pradžių gyveno Gardine, vėliau apsigyveno Vilniuje.

1929-1930 m. Vilniuje dalyvavo aeroklubo vykdytuose pirmuosiuose lakūnų mokymuose. Baigęs kursus gavo piloto kvalifikaciją ir pradėjo tarnauti Lenkijos karinėse oro pajėgose. 1933 m. persikėlė gyventi į Pinską, kur dirbo vietos teisme. Tais pačiais metais Lvove išsilaikė sklandymo kursus bei įgijo instruktoriaus kvalifikaciją.

1934 m. pradėjo dirbti sklandymo instruktoriumi šalia Kremeneco miesto įsikūrusioje Voluinės sklandymo mokykloje, kurioje dirbo iki II pasaulinio karo. Tarpukariu pasiekė kelis ilgiausio sklandymo rekordus. 1936 m. lapkričio 7 d. vedė sklandymo instruktorę Maria Younga-Mikulska. 1938 m. vasarą dalyvavo akrobatinio skraidymo su lėktuvais ir sklandytuvais konkurse Katovicuose.

Prasidėjus Vokietijos ir Lenkijos karui užsirašė savanoriu į Voluinės oro pajėgų pulką. Lenkijai pralaimėjus karą, per Vengriją, Jugoslaviją ir Graikiją pabėgo į Prancūziją, kur 1939 m. lapkritį pradėjo dirbti Liono kariniame oro uoste. 1940 m. birželį, vokiečiams užėmus Prancūziją, pasitraukė į Jungtinę Karalystę. 1941-1944 m. dalyvavo karinio transportavimo misijose bei dirbo sklandymo ir pilotavimo instruktoriumi Pakistane, Egipte, Vakarų Afrikoje, Indijoje ir Birmoje.

1947 m. grįžo į Jungtinę Karalystę, kur dirbo kariniuose oro uostuose. Toliau užsiminėjo sklandymu, pasiekė Lenkijos sklandymo rekordą - 15 val. 38 min. 1948 m. gruodžio 20 d. buvo demobilizuotas. 1949 m. išvyko dirbti sklandymo ir skraidymo instruktoriumi į Pakistaną. Karačyje įkūrė sklandymo mokyklą. 1964 m. lapkritį išėjo į pensiją ir grįžo į Jungtinę Karalystę, kur toliau dirbo sklandymo instruktoriumi Lutone. Mirė 1999 m. liepos 20 d. Londone.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • J Z Mikulski „Dzieje jednego rekordu” Skrzydła n°18/534 str 14
  • Skrzydła n° 48-49/564-569 str 9 i 18/534 str 14
  • Skrzydlata Polska 1963, N° 51-52 str 10; "Mała Encyklopedia lotników polskich"
  • Dziennik Żolnierza 6 X 1948
  • Skrzydlata Polska 3 XI 1063
  • The Sailplane XII 1948
  • The Aeroplane z 2 stycznia 1948
  • Tydzien Polski 14 VIII 1965
  • Z Mikulski „ Bylo nie tylko tak, ale i inaczej...” Tydzien Polski 2 III 1974
  • K. Miklaszewski „Podniebna Para” Dziennik Polski 25-26 VIII 1990 str 1