James Watson

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Džeimsas Vatsonas
James Watson
Dž. Vatsonas 2012 m.
Gimė 1928 m. balandžio 6 d.
Čikaga, Ilinojus, JAV
Sutuoktinis (-ė) Elizabet Levis (nuo 1968 m.)
Vaikai 2
Sritis Genetika
Organizacijos Indianos universitetas
Koldspringharboro laboratorija
Molekulinės biologijos laboratorija
Harvardo universitetas
Kalifornijos technologijos institutas
Kembridžo universitetas
Nacionaliniai sveikatos institutai
Alma mater Čikagos universitetas (1947 m., bakalauras)
Indianos universitetas (1950 m., daktaro laipsnis)
Doktorant. vadovas Salvador Luria
Žymūs studentai Mario Capecchi[1]
Bob Horvitz
Peter B. Moore
Joan Steitz[2]
Ewan Birney[3]
Ronald W. Davis
Phillip Allen Sharp
Richard J. Roberts[4]
John Tooze[5][6]
Žinomas (-a) už DNR erdvinė struktūra
molekulinė biologija
Žymūs apdovanojimai

Albert Laskerio apdovanojimas baziniams medicinos tyrimams (1960 m.)
Nacionalinės mokslų akademijos narys (1962 m.)
Nobelio premija (1962 m.)
Džono Dž. Karčio apdovanojimas (1971 m.)
Karališkosios bendrijos užsienietis narys (1981 m.)[7]
EMBO narystė (1985 m.)[8]
Koplio medalis (1993 m.)[7][9]
Lomonosovo aukso medalis (1994 m.)

Parašas

Džeimsas Diujis Vatsonas (angl. James Dewey Watson, g. 1928 m. balandžio 6 d.) – amerikiečių molekulinės biologijos mokslininkas, kartu su Fransiu Kriku ir Morisu Vilkinsu atradęs DNR erdvinę struktūrą, už ką 1962 m. gavo Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją.

Gimė Čikagoje, verslininko šeimoje. Dar būdamas 15 metų įstojo į Čikagos universitetą studijuoti zoologijos, o 1947 m. įgijo bakalauro laipsnį. 1950 m. Indianos universitete įgijo mokslų daktaro laipsnį. 1950 m. Vatsonas išvyko į Kopenhagą, o 1951 m. spalį – į Kembridžo universiteto Kavendišo laboratoriją, kur metų pabaigoje, pasinaudodamas Rozalindos Franklin gautais rezultatais, kartu su Fransiu Kriku ir Morisu Vilkinsu atrado DNR erdvinę struktūrą. 1953 m. balandžio 25 d. Vatsonas ir Krikas paskelbė savo tyrimų rezultatus žurnale „Nature“. 1962 m. „už atradimus susijusius su nukleorūgšties molekuline struktūra ir jos svarba informacijos pernešimui gyvuose organizmuose“ su Vilkinsu gavo Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją. Vėliau buvo pripažinta, kad tiek Vatsonas, tiek jo kolegos deramai neįvertino kolegės Rozalindos Franklin indėlio atrandant dvigubos DNR grandinės struktūrą.[10][11]

1968 m. Vatsonas tapo Koldspringharboro laboratorijos vadovu ir išleido autobiografinę knygą „Dviguba spiralė“ (angl. The Double Helix), kurioje aprašė DNR erdvinės struktūros atradimo istoriją. Knyga sukėlė prieštaringų reakcijų, nes joje Vatsono kolegos, įskaitant velionę Rozalindą Franklin, buvo pavaizduoti neigiamai, o Harvardo universiteto leidykla atsisakė ją išleisti Krikui ir Vilkinsui užprotestavus.

1989 m. Vatsonas tapo JAV Nacionalinio sveikatos instituto žmogaus genomo projekto vadovu, tačiau 1992 m. pasitraukė iš projekto, nes nepritarė genomo dalių patentavimo idėjai.

Vatsonas yra padaręs rasistiniais, homofobiškais ir seksistiniais laikomų pareiškimų.[12] Už tai 2019 m. Koldspringharboro laboratorija atšaukė visus Vatsonui suteiktus titulus ir nutraukė su mokslininku ryšius.[13][14][15]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Capecchi, Mario (1967). On the Mechanism of Suppression and Polypeptide Chain Initiation (PhD thesis). Harvard University. 302261581.
  2. ↑ Steitz, J (2011). „Joan Steitz: RNA is a many-splendored thing. Interview by Caitlin Sedwick“. The Journal of Cell Biology. 192 (5): 708–709. doi:10.1083/jcb.1925pi. PMC 3051824. PMID 21383073.
  3. ↑ Hopkin, Karen (2005 m. birželio mėn.). „Bring Me Your Genomes: The Ewan Birney Story“. The Scientist. 19 (11): 60.
  4. ↑ Anon (1993). „Richard J. Roberts – Biographical“. nobelprize.org. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-02-28.
  5. ↑ Ferry, Georgina (2014). EMBO in perspective: a half-century in the life sciences (PDF). Heidelberg: Europos molekulinės biologijos organizacija. p. 145. ISBN 978-3-00-046271-9. OCLC 892947326. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-08-24.
  6. ↑ Ferry, Georgina (2014). „History: Fifty years of EMBO“. Nature. London. 511 (7508): 150–151. doi:10.1038/511150a. PMID 25013879.
  7. ↑ 7,0 7,1 Anon (1981). „Dr James Watson ForMemRS“. royalsociety.org. London: Karališkoji bendrija. Suarchyvuotas originalas 2015-11-17.
  8. ↑ Anon (1985). „James Watson EMBO profile“. people.embo.org. Heidelberg: Europos molekulinės biologijos organizacija.
  9. ↑ „Copley Medal“. Royal Society website. The Royal Society. Nuoroda tikrinta 2013-04-19.
  10. ↑ Maddox, Brenda (2003 m. sausio mėn.). „The double helix and the 'wronged heroine'“. Nature. 421 (6921): 407–408. Bibcode:2003Natur.421..407M. doi:10.1038/nature01399. PMID 12540909.
  11. ↑ Stasiak, Andrzej (2001-03-15). „Rosalind Franklin“. EMBO Reports. Nacionaliniai sveikatos institutai. 2 (3): 181. doi:10.1093/embo-reports/kve037. PMC 1083834.
  12. ↑ DNA scientist James Watson has a remarkably long history of sexist, racist public comments (VOX.com)
  13. ↑ „Statement by Cold Spring Harbor Laboratory addressing remarks by Dr. James D. Watson in 'American Masters: Decoding Watson'“. Cold Spring Harbor Laboratory. 2019-01-11. Nuoroda tikrinta 2019-01-13.
  14. ↑ „James Watson: Scientist loses titles after claims over race“. BBC News. 2019-01-13. Suarchyvuotas originalas 2019-01-13. Nuoroda tikrinta 2019-01-13.
  15. ↑ Harmon, Amy (2019-01-11). „Lab Severs Ties With James Watson, Citing 'Unsubstantiated and Reckless' Remarks“. The New York Times (amerikiečių anglų). ISSN 0362-4331. Nuoroda tikrinta 2019-01-12.


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=James_Watson&oldid=7198696"