Jamal Jumá

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Džamalis Džuma
Visas vardas Jamal Jumá Kazim
Gimė 1956 m. (~68 metai)
Bagdadas, Irakas
Gyven. vieta Kopenhaga, Vilnius
Tautybė arabas
Veikla poetas, vertėjas, literatūrologas
Sritis arabų literatūra
Organizacijos Vilniaus universitetas
Pareigos profesorius
Išsilavinimas Humanitarinių mokslų daktaras
Alma mater Basros universitetas

Džamalis Džuma Kazimas (arab. جمال جمعة = Jamāl Jūmah; g. 1956 m.) – iš Irako kilęs arabų poetas, literatūrologas, vertėjas. Kopenhagos universiteto daktaras (semitų literatūroje), Vilniaus universiteto Orientalistikos centro arabų literatūros dėstytojas[1].

Gimė Bagdade. Bakalauro studijas baigė Basros universitete, įgijo arabų literatūros specialisto išsilavinimą. 1984 m. išvyko į Daniją, kur studijavo Kopenhagos universitete[2]. Vėliau atvyko dėstyti arabų kalbos ir literatūros į Vilnių.

Džamalis Džuma išleido keletą savo poezijos rinkinių, kurie buvo išversti ir į užsienio kalbas (anglų, danų, ispanų, persų, turkų, graikų, švedų ir kt.). Jis redagavo ir išleido viduramžių arabų erotinius tekstus „Kvepiantis sodas“, „Širdžių pasivaikščiojimas“, „Uždraustieji tekstai“. Šie jo leidiniai susilaukė musulmonų pasipiktinimo ir buvo uždrausti visose Arabų šalyse. Džuma taip pat išvertė į arabų kalbą danų poetų Jens Fink-Jensen, Johannes Vilhelm Jensen, Janus Kodal, Niels Lyngsø, Bo Green Jensen darbų.

Žymus britų kompozitorius Michael Nyman sukūrė muziką keletui Džamalio Džuma eilėraščių iš rinkinio „Pasisveikinimas naktyje“. 2007 m. šią kompoziciją Barbakano rūmuose Londone pristatė BBC simfoninis choras ir BBC simfoninis orkestras[3].

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Knygų knyga (1990 m.)
  • Pasisveikinimas tamsoje (1995 m.)
  • Naktibaldos dienoraštis (1998 m.)
  • Akimirkos su Miro (2012 m.)
  • Garso barjero pramušimas (khtiraq hadžiz al-saw, 2013 m.)[4]
Vertimai į arabų kalbą
  • Johannes V. Jensen Karaliaus krytis (romanas, 2009 m.)
  • Niels Lyngsø Devyni eilėraščiai degančiai bibliotekai (eilėraščiai, 2009 m.)
  • Čigonų poezija (eilėraščiai, 2008 m.)
  • Bo Green Jensen Didžioji epocha (eilėraščiai, 2007 m.)
  • Janus Kodal Ingenting Mestre (eilėraščiai, 2000 m.)
  • Jens Fink-Jensen Arti atstumo (eilėraščiai, 1999 m.)
  • Orhan Veli Ši Žemė, šis medis, šios žvaigždės (eilėraščiai, 1998 m.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]