Jakubas Kolasas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jakubas Kolasas
Якуб Колас
Yakub Kolas.jpg
Gimė: 1882 m. lapkričio 3 d.
Akinčycai, Minsko sritis
Mirė: 1956 m. rugpjūčio 13 d. (1073 metai)
Minskas
Veikla: rašytojas, poetas, žurnalistas
Alma mater: Nesvyžiaus mokytojų seminarija
Commons-logo.svg Vikiteka: Jakubas KolasasVikiteka

Jakubas Kolasas (brus. Яку́б Ко́лас, tikroji pavardė Kanstancin Mickevič, Канстанці́н Міха́йлавіч Міцке́віч, 1882 m. lapkričio 3 d. Akinčycai, Minsko sritis – 1956 m. rugpjūčio 13 d. Minskas) – baltarusių rašytojas, poetas, žurnalistas. Naujosios baltarusių literatūros ir literatūrinės kalbos vienas pradininkų.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1902 m. baigė Nesvyžiaus mokytojų seminariją, dirbo mokytoju. 19071908 m. gyveno Vilniuje, bendradarbiavo laikraštyje „Naša Niva“, 19081911 m. už revoliucinę veiklą kalintas Minske. Vilniuje išėjo). Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Nuo 1921 m. gyveno Minske, dėstė. 19291956 m. Baltarusijos mokslų akademijos viceprezidentas. Per Antrąjį pasaulinį karą gyveno Taškente.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Kūrybai būdinga tikroviškumas, liaudiškumas, yra tautosakos elementų. Prozai (rink. „Gimtieji vaizdai“,1914 m., „Pirmieji žingsniai“, 1925 m., „Gyvenimo platybėse“, 1926 m. ir kt.) būdinga tematikos įvairovė, vaizdinga liaudies kalba. Kai kurie socialiniai psichologiniai apsakymai tapo chrestomatiniais, filosofinio turinio, alegoriniai apsakymai (rink. „Gyvenimo pasakos“, 1921 m.) papildė baltarusių novelistiką. Poemoje „Naujoji žemė“ (1923 m.) pateikiama plati XIX a. pabaigos liaudies gyvenimo panorama, vaizduojami ryškūs socialiniai prieštaravimai, atskleidžiamas dvasinis darbo žmogaus grožis. Romantinėje poemoje „Symonas muzikantas“ (1925 m.) vaizduojama iš liaudies kilusio talentingo kūrėjo tragiška lemtis. Poema pasižymi turinio ir formos harmonija, raiškos priemonių gausa, ritmika, dainingumu. Psichologinių autobiografinių apysakų trilogijoje „Kryžkelėse“ (19231954 m.) parodoma XX a. pr. baltarusių inteligentijos idėjinė raida. Pirmojo pasaulinio ir Rusijos pilietinio karo temai skirta apysaka „Liūnas“ (1933 m.), pjesės „Karas karui“, „Polesės giriose“ (abi 1938 m.).

Antrojo pasaulinio karo metų poezijai būdinga patriotizmas. Poemoje „Žvejo troba“ (1947 m.) vaizduojamas Lenkijos valdžios engiamų Vakarų Baltarusijos žmonių gyvenimas. Dar parašė kūrinių vaikams, publicistinių ir literatūros kritikos straipsnių. Praplėtė baltarusių literatūros tematiką, žanrų ir stilių įvairovę, papildė baltarusių poeziją gamtos lyrika.

Į lietuvių kalbą jo eilėraščiai pradėti versti XX a. ketvirtame dešimtmetyje. Apsakymų išspausdinta „Baltarusių prozos antologijoje“ (1949 m.) [1]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Liūdesio dainos, eilėraščių rinkinys, Vilnius, 1910 m.
  • Apsakymai, apsakymų rinkinys, Vilnius, 1912 m.
  • Oi jūs, godos godos…, poezijos rinkinys, Vilnius, Vaga, 1962 m.
  • Gyvenimo platybėse. Liūnas, apysakos, vertė Emilija Liegutė, Vilnius, Vaga, 1980 m.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Alma Lapinskienė. Kolasas Jakubas . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 362 psl.