Jūriniai žinduoliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Jūriniai žinduoliai – 128 žinomų rūšių žinduolių, prisitaikiusių gyventi jūroje (vandenyne), grupė. Dalis jų visą gyvenimą praleidžia vandenyje (delfinai, banginiai), kiti dalį laiko gyvena sausumoje (ruoniai).

Į šią grupę patenka rūšys iš banginių, ruoninių ir sirenų bei jūrinė ūdra. Taip pat jūriniais gyvūnais kartais laikomi baltasis lokys (Ursus maritimus) ir Lontra felina kiaunė, kurie nuo vandenyno priklausomi daug mažiau. Atskiros jūrinių žinduolių grupės nėra artimai tarpusavyje susijusios.

Šiuo metu apie 23 % jūrinių žinduolių rūšių yra nykstančios. Pagrindinę grėsmę joms kelia medžioklė, vandens tarša, žvejyba (dažniausiai žūva atsitiktinai papuolę į tinklus, taip pat dėl žvejybos mažėja jų maisto žuvų), tinkamų gyventi ekosistemų nykimas (dažnai dėl žmogaus veiklos), ultravioletinės radiacijos didėjimas (globalinis atšilimas) dėl kurio mažėja planktono.

Prisitaikymas prie jūrinės aplinkos[taisyti | redaguoti kodą]

Jūrinė aplinka gerokai skiriasi nuo sausumos, dėl to čia evoliucijos eigoje iš sausumos persikėlę gyvūnai turėjo prisitaikyti prie šios aplinkos. Visų grupių jūrinių žinduolių priekinės galūnės yra virtusios pelekais, o užpakalinės galūnės arba visiškai nunykusios (banginiai, sirenos) arba suaugusios į uodeginį peleką (ruoniai). Be to, būdingas visiškas kailio praradimas, poodinio riebalų sluoksnio išsivystymas, taip pat pakitimai kvėpavimo sistemoje, kurie leidžia ilgiau išbūti po vandeniu.