Italijos regionai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Italijos regionai yra didžiausi administraciniai suskirstymai šalyje. Kiekvienas regionas turi išrinktą tarybą ir vykdantį komitetą (Giunta Regionale), kuram vadovauja regioninis prezidentas. Komitetai yra renkami kiekvieno regiono gyventojų, išskyrus Aostos slėnį ir Trentiną-Alto Adidžę, kuriuose komitetus išrenka tarybos.

Regionų statusai[taisyti | redaguoti kodą]

Kiekvienas regionas turi tam tikrą statusą numatytą šalies konstitucijoje. 15 regionų turi įprastą statusą, 5 - specialų.

Įprasto statuso regionai[taisyti | redaguoti kodą]

Įprasto statuso regionai buvo apibrėžti 1970 m. Šie regionai turi administracines ir įstatymų leidybos teises. Tačiau jų finansinės galios yra mažos - šie regionai sau panaudoti gali tik iki 20 % surinktų mokesčių.

Specialaus statuso regionai[taisyti | redaguoti kodą]

Šalies konstitucija suteikia penkiems Italijos regionams (Sardinijai, Sicilijai, Trentinui-Alto Adidžei, Aostos slėniui ir Friuliui-Venecijai Džulijai) autonomines teises ir specialų statusą. Pagal šį statusą šiems regionams suteikiamos daug didesnės įstatymų leidybos, administracijos ir finansų surinkimo teisės. Šie regionai gali pasilikti nuo 60 iki 100 % surinktų mokesčių. Už tokį statusą šie regionai turi remti sveikatos apsaugos, mokslo sistemas bei rūpintis visuomeminėmis paslaugomis. Sicilija papildomai gauną visas lėšas iš Italijos visoms paslaugoms.

Sunumeruoti Italijos regionai
Regionas Sostinė
1. Abrucai Akvila
2. Aostos slėnis Aosta (Aoste)
3. Apulija (Puglia, kartais Puglie) Baris (miestas)
4. Bazilikata Potenca
5. Kalabrija Katancaras
6. Kampanija Neapolis
7. Emilija-Romanija Bolonija
8. Friulis-Venecija Džulija Triestas
9. Lacijus Roma
10. Ligūrija Genuja
11. Lombardija Milanas
12. Markė Ankona
13. Molizė Kampobasas
14. Pjemontas Turinas
15. Sardinija Kaljaris
16. Sicilija Palermas
17. Trentinas-Alto Adidžė Trentas
18. Toskana Florencija
19. Umbrija Perudža
20. Venetas Venecija