Itališkas vynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Klasikinis itališko vynuogyno vaizdas, kuriame vynuogės auginamos su alyvmedžiais.
Vynuogynai iš Barolo miesto.

Itališkas vynas yra vynas, pagamintas Italijoje, šalyje, kur yra vieni seniausių vyno regionų pasaulyje. Etruskai ir atsikėlę graikai turėjo vynuogynus dar prieš romėnams pradėjus auginti savus II a. pr. m. e. Romėnų vynuogių auginimas ir vyndarystė buvo pelningi ir gerai organizuoti, jie vieni pirmųjų pradėjo auginti vynuoges dideliais kiekiais, pradėjo naudoti statines ir butelius.

Po dviejų tūkstančių metų Italija vis dar vienas iš svarbiausių vyno gamintojų, 2005 m. čia buvo pagaminta penktadalis pasaulio vyno. 2008 m. Italija aplenkė Prancūziją pagal parduodamo vyno kiekį pirmąkart dešimtmetyje. Vynas labai populiarus Italijoje, pagal suvartojamą vyno kiekį vienam gyventojui italai pirmauja pasaulyje. Vynuogės auga beveik visuose Italijos regionuose. Šiuo metu Italijoje veikia 1 mln. vynuogynų.

Svarbiausios Italijos rūšinės vynuogės[taisyti | redaguoti kodą]

Rosso (Raudono vyno veislės)[taisyti | redaguoti kodą]

  • Sangiovese – Italios žymiausia rūšis, Toskanos šlovė. Tradiciškai pagamintas vynas turi vyšnių, žemės ir kedrų. Iš jo gaminamas Chianti (Classico), Rosso di Montalcino, Brunello di Montalcino, Rosso di Montepulciano, Montefalco Rosso ir daugybė kitų. Sangiovese taip pat yra ir pagrindinė dalis pripažintų modernių „Supertoskanietiškų“ vynų, kur ji maišoma su Bordeaux rūšimi (Cabernet Sauvignon, Merlot ir Cabernet Franc) ir dažniausiai laikoma prancūziškose ąžuolinėse statinėse, o rezultatas panašus į tipišką Kalifornijos kabarnetą: atsiduoda ąžuolu, turi daug alkoholio, brandus, lengvas ir panašus į vaisių vyną.[1]
  • Nebbiolo – kilmingiausia iš Italijos rūšių. Pavadinimas (reiškia „Mažasis rūkas“) užsimena apie rudenio rūką, kuris dengia didžiąją dalį Pjemonto, kur ji daugiausiai auginama ir pasiekė geriausių rezultatų. Ši vynuogių rūšis sunkiai kultivuojama, iš jos gaminami žymūs Barolo ir Barbaresco vynai, gaminami Kuneo provincijoje, su ne tokiais žymiais Sforzato, Inferno ir Sassella, gaminamais Valtelinoje, Gemėje ir Gatinaroje Vercelio provincijoje. Vynai žinomi dėl savo elegancijos ir jėgos su laukinių grybų, triufelių, rožių ir deguto kvapais. Tradiciškai pagamintas Barolo gali būti laikomas daugiau nei 50 metų ir daugelio vyno mėgėjų laikomas geriausiu Italijos vynu.[2]
  • Montepulciano – ši vynuogių veislė nesusijusi su Toskanos miestu Montepulčianu, o daugiausiai ji auginama Abrucuose. Jos vynai atsiduoda slyvomis, turi mažai rūgšties ir taninų. Pastaruoju metu vyndariai gamina turtingą, ekstahuotą vyno versiją, kuri visiškai nepanaši į ankstesnę.[3]
  • Barbera – Pjemonte ir Pietų Lombardijoje dažniausiai auginama raudonųjų vynuogių veislė, žinomiausia iš Asčio ir Albos, ir Pavijos miestų apylinkių. Anksčiau Barbera vynai buvo "tai ką tu geri laukdamas Barolo. " Naujieji vyndariai panaikino šią taisyklę. Dabar vynai kruopščiai gaminami, ilgai laikoma Barbera vadinama „Barbera Superiore“, laikoma prancūziškose barrique vadinama „Barbera Barricato“ ir yra skirta tarptautinei rinkai. Vynai atsiduoda vyšniomis, labai tamsios spalvos, turi maistui artimą rūgštumą.
  • Corvina – su rondinella ir molinara rūšimis ši vynuogių rūšis sudaro garsiuosius Veneto vynus: Valpolicella ir Amarone. Valpolicella vynas tamsios spalvos ir aštrūs. Kai vynuogės patiria passito (džiuvimo procesas), vynas vadinamas Amarone, ir turi labai daug alkoholio (16 % ir daugiau), razinų, sirupo, slyvų kvapą. Kai kurie Amarones gali išsilaikyti 40+ metų ir daug kainuoja. 2009 m. gruodį labai vertinamas Amarone di Valpolicella vynas pagaliau gavo ilgai lauktą DOCG statusą.[4]
  • Nero d'Avola – beveik negirdėta tarptautinėje rinkoje rūšis, kilusi iš Sicilijos nesenai buvo pastebėta dėl slyvų kvapo ir saldžių taninų. Nero d’avola kokybė smarkiai pakilo.[5]
  • Dolcetto – vynuogių rūšis, auganti su Barbera ir Nebbiolo Pjemonte. Pavadinimas reiškia „saldūs mažiukai“ ir susijęs ne su vyno skoniu, o su tuo, kad labai lengva auginti vynuoges ir iš jų daryti vyną, kuris tiktų gerti kiekvieną dieną. Geram vyne jaučiamas laukinių gervuogių ir žolių kvapas.
  • Negroamaro – pavadinimas reiškia „juodą ir kartų“. plačiai auginama veislė, daugiausiai Puglijoje, tai pagrindinė Salice Salentino vyno dalis. Šis vynas aitrus, tamsiai raudonos spalvos.
  • Aglianico – laikoma „kilminga veisle iš pietų“, daugiausiai auginama Kampanijoje ir Bazilikatoje. Dėl graikiškos kilmės pavadinimo manoma, kad veislė atgabenta iš Graikijos. Vynai šiurkštūs, galingi ir aitrūs.
  • Sagrantino – veislė iš Umbrijos, ji auginama tik 250 hektaruose, bet iš jos gaunami vynai (sumaišius su Sangiovese gaunamas Rosso di Montefalco, būna ir gryno Sagrantino) žinomi visam pasaulyje. Tamsiai purpurinis, turintis daug taninų vynas gali būti laikomas daugybę metų.
  • Malvasia Nera – raudonoji Malvasia veislė iš Pjemonto. Saldus ir kvepintis vynas, kartais gaminamas passito būdu.

Kitos svarbios raudono vyno veislės yra Ciliegolo, Gaglioppo, Lagrein, Lambrusco, Monica, Nerello Mascalese, Pignolo, Primitivo (Zinfandel iš Kalifornijos), Refosco, Schiava, Schiopettino, Teroldego ir Uva di Troia.

„Tarptautinės“ veislės, tokios kaip Merlot, Cabernet Sauvignon, Syrah ir Cabernet Franc yra irgi plačiai auginamos.

Bianco (Balto vyno veislės)[taisyti | redaguoti kodą]

  • Trebbiano – dažniausiai auginama balto vyno vynuogių veislė Italijoje. Ji auginama visoje šalyje, bet ypatingas dėmesys skiriamas Abrucijų ir Lacijaus vynams, kuriems priklauso Frascati. Dauguma jų šviesūs, lengvai geriami, bet trebbiano iš tokių gamintojų kaip „Valentini“ bręsta 15+ metų. Prancūzijoje veislė vadinama Ugni Blanc.
  • Moscato – daugiausiai auginama Pjemonte, daugiausiai ji naudojama truputį putojančiam (frizzante), pusiau saldžiam Moscato d’Asti. Ši veislė skiriasi nuo moscato giallo ir moscato rosa, vokiškų veislių, auginamų Pietų Tirolyje.
  • Nuragus – senoviška finikiečių veislė, randama pietų Sardinijoje. Lengvas ir rūgštus, geriamas kaip aperityvas tėvynėje.
  • Pinot Grigio – komerciškai sėkminga veislė (žinoma kaip Pinot Gris Prancūzijoje), jos vynai pasižymi gaivumu ir švarumu. Kaip masinei produkcijai gaminamas vynas, jis suptilus ir švelnus, bet patyręs gamintojas gali jį padaryti sudėtingesniu. Pagrindinė problema – dėl verslo vynuogės surenkamos per anksti ir gaunamas vynas be charakterio.
  • Tocai Friulano – veislė tolimai susijusi Sauvignon Blanc, jos vynuogių yra geriausiuose Friuli vynuose, kuriuose daug mineralų. Dabar kyla ginčų dėl pavadinimo, nes Europos Komisija pakeisti pavadinimą, kad nesimaišytų su Vengrijos tokajumi.
  • Ribolla Gialla – slovėniška veislė, auginama Friuli, vynuose jaučiamas ananasų aromatas.
  • Arneis – gaivi, gėlėm atsiduodanti veislė iš Pjemonto, kur auginama nuo XV a.
  • Malvasia Bianca – kita veislė plačiai auginama Italijoje, turinti daug variantų ir mutacijų. Skonis gali labai varijuoti.
  • Pigato – labai rūgšti veislė iš Ligūrijos, vynai sukurti taip, kad derėtų su jūros maistu.
  • Fiano – auginama pietvakarių Italijos pakrantėje, Vynai gaivūs, atsiduoda žolėmis.
  • Garganega – pagrindinė veislė Soave vynuose. Tai gaivus, sausas baltas vynas iš Veneto regiono. Tai labai populiarus vynas, kilęs iš Veronos apylinkių. Dabar yra 3500 skirtingų Soave gamintojų.
  • Vermentino – plačiai auginama Sardinijoje, randama Toskanos ir Ligūrijos pakrantėse veislė. Vynai ypač tinka žuviai ir jūros gėrybėms.
  • Verdicchio – auginama Castelli di Jesi ir Matelica apylinkėse Markės regione, iš jos gaminamas tokio pat pavadinimo baltasis vynas. Pavadinimas kilęs iš „verde“ (žalias). Vynai labai rūgštūs, su medaus užuomina.

Kitos svarbios balto vyno veislės yra Carricante, Catarratto, Coda de Volpe, Cortese, Falanghina, Grechetto, Grillo, Inzolia, Picolit, Traminer, Verduzzo, ir Vernaccia.

Italijoje taip pat auginamos tokios nevietinės rūšys kaip Chardonnay, Gewürztraminer (kartais vadinama traminer aromatico), Riesling, Petite Arvine ir daugelis kitų.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]