Isokratas
| Isokratas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 436 m. pr. m. e. |
| Mirė | 338 m. pr. m. e. |
| Veikla | senovės graikų retorius, kalbų kitiems rašytojas. |
 Vikiteka |
Isokratas |
Isokratas (436–338 m. pr. m. e.) – senovės graikų retorius, publicistas, kalbų kitiems rašytojas.[1][2]
Isokratas buvo sofistų mokinys.[1] Mokytis pas žymiausius sofistus Isokratui sąlygas sudarė tai, kad jo tėvas buvo turtingas atėnietis (jam priklausė fleitų dirbtuvė). Teigiama, jog Isokratas buvo drovaus būdo, pasižymėjo silpnu balsu, tad, užuot pats sakęs kalbas, Atėnų teisme dirbo jų sudarinėtoju.[2]
Isokratas apytikriai 390 m. pr. m. e. Atėnuose įkūrė retorikos mokyklą. Tvirtinama, kad ši mokykla padėjo pagrindus retorinei istoriografijai. Iškilmingai (epideiktinei) kalbai jis suteikė publicistikos pavidalą,[1] taip pat sukūrė periodą ir įtvirtino jį retorikoje.[2] Šiuos laikus pasiekė 21 Isokrato kalba (iš jų 6 kitiems parašytos teismo kalbos bei 15 politinių kalbų) ir 9 laiškai.[1][2] Jų stilius apibūdinamas kaip nušlifuotas, pakilus.[1]
Savo kalboje „Panegirika“ Isokratas gynė pasiturinčiųjų interesus. Vadinamosiose Kipro kalbose liaupsinama monarchija, o kalboje „Archidamas“ išsakoma kritika demokratijai. Kalbose „Apie taiką“, „Aeropagitikas“ kritikuojama Atėnų politika. Be to, Isokratas savo kalbose ragino graikų bendruomenes suvienyti pajėgas ekspansijai į Persiją. Kalboje „Pilypas“ Isokratas ragina Makedonijos karalių Pilypą suvienyti Eladą ir vesti graikų pajėgas žygyje į Persiją.[1]
Nusižudė 338 m. pr. m. e. po graikų pralaimėjimo mūšyje prie Chaironėjos.[2]
