Ismailizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ismailizmasšiizmo atšaka. Antra pagal dydį po dvylikos imamų pasekėjų. Atsiskyrė nuo kitų šiitų, nesutarus, kas turėtų būti laikomas teisėtu šeštojo imamo Jaʿfar aṣ-Ṣādiq pasekėju. Ismailitai pripažįsta Ismāʿīl ibn Jaʿfar, o ne jo jaunesnįjį brolį Mūsà al-Kāżim. Po Ismailo sūnaus Muhammad ibn Ismail mirties VIII a., ismailizmas transformavosi į tikėjimą, išpažįstamą ir dabar, besiorientuojantį į gilesnę, ezoterinę Korano interpretaciją. Grupė, vėliau išsivysčiusi į dvylikos imamų pasekėjus, liko prie labiau pažodinio islamo aiškinimo.

Suklestėjo ir tapo didžiausia atšaka Fatimidų kalifato metais – X–XII a.

Ismailitai savo ruožtu skaidosi į dar keletą atšakų. Paprastai šiuo terminu nurodoma gausiausia grupė – nizaritai. Šiuo metu yra ~15 mln. visų pakraipų ismailitų.