Irena Mikšytė
| Irena Mikšytė | |
|---|---|
| Gimė | 1927 m. lapkričio 21 d. Kaunas |
| Mirė | 2017 m. lapkričio 11 d. (89 metai) Vilnius |
| Tėvas | Feliksas Mikšys |
| Motina | Stasė Kiudulaitė-Mikšienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Anatolijus Beriozovas |
| Veikla | muzikologė, žurnalistė, redaktorė, poetė |
| Alma mater | 1953 m. LSSR konservatorija |
Irena Mikšytė-Beriozovienė (1927 m. lapkričio 21 d. Kaune – 2017 m. lapkričio 14 d. Vilniuje) – Lietuvos muzikologė, publicistė, žurnalistė, redaktorė, poetė, dainų tekstų autorė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Skambinti fortepijonu vaikystėje mokė motina, 1939 m. Šiauliuose – Stasys Vainiūnas, Vilniaus muzikos mokykloje – Elvyra Palevičiūtė-Čibirienė. 1940–1945 m. mokėsi Vilniaus II-oje mergaičių gimnazijoje. Studijavo chemiją Vilniaus universitete. 1948–1953 m. studijavo LSSR konservatorijos Jakovo Ginzburgo fortepijono klasėje.[1]
1948–1955 m. dirbo fortepijono mokytoja Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje. 1953–1974 m. Lietuvos radijo muzikos laidų redaktorė, 1957–1967 m. Lietuvos radijo ir televizijos komiteto muzikos laidų redakcijos vyr. redaktorė; 1964–1974 m. rengė ir vedė muzikos laidą „Tonika“. 1967–1985 m. žurnalo „Kultūros barai“, 1986–1987 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“ muzikos skyrių redaktorė, parašė daug aktualių straipsnių ir apybraižų, paskelbė atskirų Lietuvos rajonų bei miestų muzikinio gyvenimo ir jo istorijos apžvalgų. 1989–1991 m. SSRS AT deputato, kompozitoriaus Vytauto Laurušo padėjėja. 1993–2002 m. Lietuvos našlaičių globos komiteto Čikagoje bendradarbė.
Parašė daug muzikinės publicistikos (slapyvardis Irma Juraitė), libretą Vitolio Baumilo operai „Paskenduolė“ (1957 m.), scenarijus televizijos dokumentiniams muzikos filmams, tekstų dainoms, kurias sukūrė Eduardas Balsys, Benjaminas Gorbulskis, Vytautas Laurušas, Vygandas Telksnys. Į lietuvių kalbą išvertė daug Edvardo Grygo, Franco Šuberto, Roberto Šumano ir kitų kompozitorių dainų, romansų, arijų tekstų.[2]
Nuo 1987 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos, nuo 2011 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos narė. Lietuvos muzikų sąjungos narė, priklausė kelioms visuomeninėms senjorų draugijoms.
Palaidota Antakalnio kapinėse.[3]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Klausyta, stebėta, bendrauta: muzikinė publicistika (1957–2007 m.). – Vilnius: Lietuvos muzikų sąjunga, 2007. – 480 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-429-32-6
Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dainos jaunystė, apie dainų šventę, 1960 m.
- Kūrinio gimimas, apie kompozitorių Eduardą Balsį
- Maestro, apie Kiprą Petrauską
- Dainos sparnais, skirtas Lietuvos dainų šventėms
- Jaunųjų balsai, apie jaunus Operos ir baleto teatro artistus [4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.muzikusajunga.lt/nariai/irena-miksyte
- ↑ Arvydas Karaška. Irena Mikšytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 118 psl.
- ↑ Mirė muzikologė, žurnalistė, redaktorė Irena Mikšytė, 2017-11-12
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 329 psl.