Ipolitas Labanauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ipolitas Labanauskas (m. 1831 m. balandžio 9 d. Šnipiškėse) – Vilniaus krašto teisėjas, 1831 m. sukilimo dalyvis.

Labaunauskas 1831 m. balandžio 5 d. organizavo pasalą carinės armijos Ukmergės įgulai. Sukilėlių pasala buvo sėkminga, ir rusų pajėgos, vadovaujamos generolo Bezobrazovo pasidavė. Labanauskas sutiko su rusų kapituliacija ir pasigailėjo savo pažįstamo generolo. Su tokiu sprendimu nesutiko dalis sukilėlių, o vienas sukilėlių Kondratavičius apkaltino vadą išdavyste, todėl buvo nušautas vietoje. Tokie Labanausko veiksmai padidino nepasitikėjimą juo ir kainavo gyvybę. Kuomet rusai iškeliavo iš sukilėlių kontroliuojamos teritorijos, jie suėmė Labanauską, kurio sukilėliams nepavyko apginti. Jis buvo nugabentas į Vilnių, nuteistas ir sušaudytas Šnipiškėse.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E. Callier, Bitwy i potyczki stoczone przez wojsko polskie w roku 1831, Drukarnia Dziennika Poznańskiego, Poznań 1887, ss. 60–61 Internete