Intriga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Intriga (lot. intricare, pastatyti į keblią padėtį) – sąmokslas, užkulisiniai veiksmai ar veikla, kuria slapta (arba bent jau nevisiškai atvirai) siekiama ką nors sužlugdyti, palenkti sau norima linkme ar kitaip įtakoti įvykius ar asmenis jiems nenaudinga linkme.

Anglų kalboje intrigue taip pat reiškia aferą ar slaptą meilės romaną.

Intrigas rezgantis žmogus vadinamas intrigantu.

Šveicarų literatūrologas Peter von Matt savo 500 psl. literatūros, politikos istorijos, filosofiniame eseistikos veikale Opus Magnum Die Intrige atskleidė sąvokos prasmių kaitą remdamamsis istorijos pavyzdžiais.

Vokiečių sociologas ir verslo konsultantas Gustav Adolf Pourroy savo esė (1986) „Das Prinzip Intrige – Über die gesellschaftliche Funktions eines Übels“ (200 psl.) pirmą kartą aprašė intrigos kaip socialinės medžiagų apykaitos fermento funkciją. Intrigos skatina socialinę kaitą, visuomeninių santykių plėtrą ir vystymąsi, ypač tada, jei atviroje konfliktinėje situacijoje nesama jokios pažangos.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Heinz-Günter Deiters: „Die Kunst der Intrige“ Hamburg, 1966,
  • Gustav Adolf Pourroy: „Das Prinzip Intrige – Über die gesellschaftliche Funktion eines Übels“ Edition Interfrom, Zürich, 1986, ISBN 3-7201-5194-8,
  • Peter von Matt: Die Intrige. Theorie und Praxis der Hinterlist. Hanser Verlag 2006. ISBN 3-446-20731-7
  • Helga Thoma: Liebe, Macht, Intrige : Königinnen und ihre Liebhaber. Piper, München 2002. 2. Aufl. 309 S. ISBN 3-492-23157-8
  • Eva Gesine Baur: Venedig – Stadt der Frauen : Liebe, Macht und Intrige in der Serenissima. Fotografien Thomas Klinger; Knesebeck, München 2005. 239 S. ISBN 3-89660-313-2
  • Gottfried Liebl: Krieg als Intrige: kulturelle Aspekte der Grenze und die militärische Revolution der frühen Neuzeit. Verl. Turia und Kant, Wien 1999. 173 S. ISBN 3-85132-164-2
  • Arnulf Dieterle: Die Strukturelemente der Intrige in der griechisch - römischen Komödie. Grüner, Amsterdam 1980. 358 S. Ueberarb. Diss. Tübingen, 1977/78 ISBN 90-6032-119-7

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]