Institucinis investuotojas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Institucinis investuotojas (angl. institutional investor)) - organizacija, (su)renkanti dideles pinigų sumas ir investuojanti lėšas į vertybinius popierius bei nekilnojamąjį turtą; kolektyvinis investuotojas. Institucinių investuotojų veikla taip pat apima įmonių administravimą (valdymą). Gauto pelno dalį turi teisę investuoti į aukščiau paminėto pobūdžio turtą.

Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Tipiškais instituciniais investuotojais būna bankai, draudimo bendrovės, pensijų ir alternatyvaus investavimo bei investiciniai fondai. Jų vaidmuo ekonomikoje turi atlikti labai specializuoto investuotojo vaidmenį, o gautas lėšas iš savo klientų privalo profesionaliai investuoti. Pavyzdžiui, paprastas darbuotojas gaus pensiją iš savo darbdavio. Darbdavys perleis savo darbuotojo pensijos valdymą fondui, o fondas savo ruožtu pirks bendrovių akcijas ar kitus finansinius produktus. Fondai naudingiausi dėl to, kad jie diversifikuos savo portfelyje esančius vertybinius popierius, o tai paskirsto rizika. Taigi jei kai kurios investicijos bus nesėkmingos, kitos galbūt atsvers savo pelningumu.

Reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Institucinis investuotojas turi didžiulę įtaką administruojant įmonę, nes jų akcijų dalis būna pakankamai solidi ir jie gali paveikti ir netgi priimti lemtingus sprendimus. Instituciniai investuotojai gali laisvai pardavinėti ir pirkti bendrovių akcijas. Jie gali pasistengti, kad įmonė išliktų moki arba jie gali pasiūlyti išleisti privačios bendrovės akcijas ir aprūpinti savo globojamą įmonę kapitalu. Visos šios funkcijos priskiriamos investicijų valdymui.