Inkstų karcinoma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Inkstų karcinoma (sinonimas hipernefroma) yra dažniausiai diagnozuojama inkstų piktybinė liga, inkstų vėžio tipas.

Rizikos faktoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Riziką susirgti padidina genetiniai, paveldimi faktoriai:

Taip pat modifikuojami, įgyti rizikos faktoriai:

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Stadija[taisyti | redaguoti kodą]

Ligos stadija nustatoma pagal TNM klasifikaciją.

Histologiniai tipai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Šviesių ląstelių karcinoma: dažniausiai nustatomas tipas (80–90 %)
  • Papilinė karcinoma (10 %)
  • Belinio latakų karcinoma
  • Chromofobinė karcinoma
  • Karcinoma su sarkomatoidiniu komponentu

Simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Inkstų karcinoma nesukelia daug simptomų, ypač pradinėse stadijose. Vietiniai auglio sukeliami simptomai gali pasireikšti šono skausmais, kraujas šlapime (hematurija), rečiau galima apčiuopti naviką. Ligai progresuojant atsiranda bendri simptomai: svorio kritimas, nuovargis, silpnumas, paraneoplastiniai sindromai. Maždaug pusė ligos atvejų nustatomi atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių.

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Gydymui taikoma operacija ir priešvėžiniai vaistai. Operacija atliekama visais atvejais, kai galima pašalinti naviką. Netgi esant pažengusiai ligai ir metastazėms į kitus organus, navikas turėtų būti pašalinamas, kadangi tai prailgina ligonių išgyvenamumą. Priklausomai nuo vietinio ligos išplitimo, gali būti atliekama dalinė nefrektomija (pašalinama tik dalis inksto), arba radikali nefrektomija (viso inksto pašalinimas). Limfinių mazgų pašalinimas neturi jokio įtakos ligos prognozei.

Pažengusi liga, jei negali būti operuojama, arba yra metastazės į kitus organus, gydoma priešvėžiniais vaistais. Chemoterapija inkstų karcinomos gydymui nėra taikoma. Iki 2010 metų gydymo standartas buvo imunoterapija interferonu alfa arba interleukinu, tačiau šių gydymo metodų efektyvumas nebuvo didelis. Perversmą inkstų karcinomos gydyme padarė priešvėžiniai taikinių preparatai: tirozinkinazės inhibitoriai, angiogenezės inhibitoriai ir m-tor inhibitoriai. Pagal 2013 metais paskelbtų studijų rezultatus pirmojo pasirinkimo preparatas daugeliu atvejų yra pazopanibas. Efektyvūs vaistai yra ir sunitinibas bei bevacizumabo ir interferono kombinacija. Blogos prognostinės grupės ligoniams skirtinas temsirolimusas. Ligai atsinaujinus ar progresuojant gydymo fone vienas vaistas keičiamas kitu, taip pat galima skirti aksitinibą, everolimusą ar sorafenibą.