Informatorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Informatorius (vok. V-Mann, V-Person, VP) – organizacijos narys, reguliariai teikiantis informaciją kokiai nors kitai organizacijai, dažniausiai priešiškai (pvz., spec. tarnyboms, policijai).

Informatorių pagalba veiksmingai kovojama su politiniais ekstremistais, nusikalstamoms organizacijomis arba delinkventine aplinka, narkotikus platinančiais asmenimis, raudonųjų žibintų organizacijomis, veikiančiomis ties įstatymo riba.

Priešingai nei slaptasis agentas informatorius nėra organizacijos, kuriai perduodama informacija, narys ar tarnautojas, o privatus asmuo, priklausantis tokiai organizacijai, kurios veikla patenka į teisėsaugos bei analogiškų organizacijų akiratį dėl savo vykdomos veiklos ar propaguojamų idėjų (pavyzdžiui, neonacių organizacijos Vokietijoje nevykdo nusikaltimų, bet dėl skleidžiamų antivalstybinių idėjų nuolat yra stebimos VFR tarnybų).

Informatorių dėka svarbi tam tikros organizacijos informacija patenka be jokių tarpininkų tiesiai tuo besidominčioms institucijoms, todėl yra didesnė informacijos tikrumo, išsamumo ir teisingumo tikimybė.

Veiklos motyvacija[taisyti | redaguoti kodą]

Informatoriaus veiklos motyvacija gali būti įvairi – be finansinio intereso bendradarbiauti skatina asmeniniai motyvai: kerštas, konkurencija, baimė dėl ateities, taip pat įstatymo numatytos nuolaidos dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, jei bendradarbiaujama su teisėsauga.

Atribojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Tam tikrą informatorių grupę sudaro taip vad. neoficialūs darbuotojai (IM).

Counterman (CM) taip pat gali būti laikomas informatoriumi (agentu).

Informatorius gali tapti agentu provokatoriumi („Agent provocateur“), ribos nėra aiškios. Jeigu informatorius taip paveikia kaltininką, kad pastarojo ketinimai ir valia palygintinos su kurstytojo vaidmeniu, tokia veika pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudenciją yra laikoma kaip teisingo teismo „Fair-Trial“ principo pažeidimas (asmuo turi turėti teisę į teisingą fair teismo procesą) pagal EŽTK 6 straipsnio nuostatas, o tai suponuoja tai, kad valstybė netenka teisės bausti, kadangi pati įsitraukė į nusikalstamos veikos padarymą ir kartu joje dalyvavo.

Reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kuriose valstybėse Aukščiausieji Teismai (pvz., VFR Bundesgerichtshof) nepaiso EŽTT teismo praktikos ir provokaciją laiko tik švelninančia aplinkybe, nepanaikinančia veikos priešingumo teisei.

Informatorių veiklos klausimas tapo aktualus ypač keičiantis valstybiniams režimams. Sugriuvus TSRS, buvusiose socialistinėse valstybėse vis daugiau keliama į viešumą archyvinės specialiųjų tarnybų informacijos apie įvairių asmenų bendradarbiavimą su TSRS slaptosiomis organizacijomis.