Informacinis karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Voroshilov, Molotov, Stalin, with Nikolai Yezhov.jpg
The Commissar Vanishes 2.jpg
Nuotraukų klastojimas: Greta Stalino žingsniuojantis Nikolajus Ježovas (daug represijų surengęs stalinistas) tyliai „dingsta“ iš nuotraukos, ją retušavus. Sušaudžius patį Ježovą, jo buvimas nuotraukoje tapo nebepageidautinas.

Informacinis karas (informacinės operacijos, Info Ops) – karas, kuriame kaip ginklas vartojama informacija.

NATO samprata[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal 2009 m. patvirtintą NATO jungtinių pajėgų informacinių operacijų doktriną[1] infomacinės operacijos (Info Ops) suprantamos kaip karinės funkcijos, kurios teikia patarimus ir koordinuoja karines informacines veiklas siekiant sukurti reikalingas ryžto, supratimo ir palaikymo ar potencialaus palaikymo savybes aljanso misijų įgyvendinimui.

Veiklos būdai[taisyti | redaguoti kodą]

Veiksmų metu platinama norimą požiūrį formuojanti informacija ir stengiamasi užkirsti kelią nepageidautiną nuomonę remiančiai informacijai.

Informacinį poveikį kariaujanti pusė gali naudoti ir prieš savo tautą (siekiant užsitikrinti paramą karo metu ar bandant atsverti panašius priešiškos pusės veiksmus). Kaip ginklas naudojama informacija neretai būna arba tiesiog klaidinga, arba bent jau labai tendencingai atrenkama bei pateikiama.

Informacinio karo būdai gali būti labai įvairūs. Traukiniai ir lėktuvai gali būti melagingų navigacijos ar kitų panašių signalų pagalba klaidinami sukeliant katastrofas. Priešiškos radijo stotys gali būti slopinamos specialiais trukdymų siųstuvais (metodą naudojo TSRS slopindama Vakarų stočių transliacijas Tarybų Sąjungai).

Įvairūs informacinio karo metodai naudojami jau nuo seno (žr. nuotrauką), tokio karo reikšmė padidėjo atsiradus virtualiai erdvei. Jam priskiriama ir įsilaužimai į informacines sistemas ar atakos kompiuteriniais virusais.

Pagrindiniai informacinės atakos etapai[taisyti | redaguoti kodą]

Norint, kad informacinis ginklas būtų efektyvus, priešo (atakuojama) pusė turi:

  • Gauti kaip ginklą skleidžiamą informaciją (radijo stotys, didelio galingumo garsiakalbiai, iš sraigtasparnių mėtomi lapeliai, laužimasis į informacinius tinklus ir pan.
  • Suvokti šią informaciją kaip tikrovę (pavyzdžiui, Sausio 13 d. įvykių metu Lietuvos valstybei priešiška pusė taikė visas anksčiau minėtas priemones, valdė televizijos tinklą, tačiau sau palankios visuomenės nuomonės jiems suformuoti taip ir nepavyko). Jei informacinė sistema atpažino bandymą įsilaužti kaipo tokį, jo sėkmingai užbaigti beveik garantuotai nepavyks.
  • Suvokus informaciją, elgtis taip, kaip numatyta puolančiosios pusės. Net ir klaidinga informacija patikėję žmonės gali reaguoti ne taip, kaip laukia priešas, niekais versdami visas puolančios pusės pastangas. Kritika gali priversti susitelkti, grasinimai gali ne išvaikyti, o suvienyti, žinios apie dalinį pralaimėjimą nebūtinai atima ryžtą kovoti toliau.

Iš šių punktų greičiausiai seka, jog prieš žmones taikomai informacinei atakai daug lengviau pasiduoda jau problemų turinti visuomenė ar žmonių grupė. Taikiniu pasirenkama ir žmonių sąmonė ir pasąmonė, kuriant reikalingą įtaigą, pasinaudojant žiniasklaida ar gandų skleidimu.

Tiesioginė ir netiesioginė ataka[taisyti | redaguoti kodą]

Be tiesioginės (agresyvaus savo informacijos platinimo) taikoma ir netiesioginė informacinė ataka. Netiesioginės atakos metu siekiama kad priešas „pats“ susirinktų reikiamą paskleisti dezinformaciją. Pavyzdžiui, plyname lauke nutiesiami netikri pakilimo takai, pristatoma fanerinių lėktuvų, imituojama įprasta aerodromo veiklą. Priešo žvalgyba tai gali interpretuoti kaip tikrą aerodromą ir pati klaidingai informuoti savo vadovybę, jog čia sutelktos didelės priešo oro pajėgos. Tokia lyg ir pačių, lyg ir prieš priešo valią surinkta informacija žmonės neretai linkę tikėti daug labiau.

Informacinis karas vykdomas bei studijuojamas ir specialiųjų tarnybų.

Giminingas psichologiniam karui.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]