Index librorum prohibitorum

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Index librorum prohibiorum)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Index librorum prohibitorum viršelis (Venecija, 1564)

Index librorum prohibitorum - Katalikų bažnyčios draudžiamųjų leisti, skaityti ir platinti knygų sąrašas. Sąrašai buvo sudaromi siekiant išsaugoti tikėjimo grynumą ir dorą. Pirmąjį indeksą 1559 m. sudarė popiežius Paulius IV (Pauline index), vėliau jį patikslino visuotinis Tridento susirinkimas ir išleido 1564 m.[1] Paskutinis, dvidešimtasis, leidimas šviesą išvydo 1948 m. Popiežius Paulius VI sąrašą Index librorum prohibitorum panaikino 1966 m.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Spaudos ribojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Johano Gutenbergo spaudos preso sukūrimas apie 1440 m. iš esmės pakeitė knygų leidimo technologiją, atpigino spaudą ir padidino leidinių tiražus. Spausdintas žodis tapo prieinamas gerokai daugiau žmonių negu iki tol, o informacija ir idėjos pradėjo plisti žymiai sparčiau. XVI amžiuje Katalikų bažnyčia ir valstybės ėmė reguliuoti ir kontroliuoti knygų leidybą, išduodamos knygų leidybos ir prekybos licencijas. 1557 m. Anglijoje buvo išduota privilegija Leidybos kompanijai (Worshipful Company of Stationers and Newspaper Makers), kuria spaudos teisė buvo suteikta tik dviem universitetams ir 21 Londono spaustuvei, iš viso turėjusioms 53 spaudos presus. Šatobriano ediktu (Edict of Châteaubriant) 1551 m., be viso kito, buvo reguliuojama spauda, draudžiant parduoti, importuoti ar spausdinti nepatvirtintus leidinius, leidžiant išpakuoti ir tikrinti visas Prancūzijoje parduodamas knygas. 1546 m., apkaltintas ateistinėmis pažiūromis Paryžiuje sudegintas leidėjas Etjenas Dolė (Etienne Dolet). Kompjenės ediktu (Édit de Compiègne, 1557 m.) buvo grasinama mirties bausme už knygų spaudinimą Ženevoje, kuri tuo metu vienas iš protestantizmo židinių.

Pirmieji indeksai (1529–1571)[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmasis indeksas, Index Auctorum et Librorum, 1557 m.

Pirmieji draudžiamųjųjų knygų sąrašai išleisti Olandijoje 1529 m., Venecijoje 1543 m. ir Paryžiuje 1551 m.

Romoje pirmasis Index librorum prohibitorum išleistas 1557 m. popiežiaus Pauliaus V iniciatyva, bet vėliau dėl nežinomų priežasčių buvo atšauktas. 1559 m. parengtas naujas indeksas, draudžiantis 550 kūrinių ir jų autorių darbų, įskaitant visus Pjetro Aretino, Nikolo Makiavelio, Erazmo Roterdamiečio ir Fransua Rablė darbus. Šis indeksas susidūrė su rimtu pasipriešinimu net Bažnyčios viduje, todėl Tridento susirinkimas jį peržiūrėjo ir 1564 m. parengė popiežiaus Pijaus IV parengtą Tridento indeksą (Tridentine Index). Juo buvo remiamasi iki 1897 m., kol Leonas XIII išleido Index Leonianus.

Indekso kongregacija (1571–1917)[taisyti | redaguoti kodą]

1571 m. buvo įsteigta speciali Šventoji indekso kongregacija, kurios užduotis – nuolatos atnaujinti Pijaus IV parengtą draudžiamų knygų sąrašą ir siūlyti pataisymus, jeigu knyga yra ne absoliučiai draustina, bet tik taisytina (tokios knygos patekdavo į sąrašą donec corrigatur, „draudžiamos be taisymų“).

Kitos kongregacijos, pavyzdžiui, Tikėjimo doktrinos kongregacija, perduodavo Šventajai indekso kongregacijai draudimų sąrašą, galutinį sprendimą priimdavo popiežius, ir tada sąrašas būdavo skelbiamas viešai.

Tikėjimo doktrinos kongregacija (1917–1966)[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1917 m. Indekso sudarymas buvo perduotas Tikėjimo doktrinos kongregacijai. Jis buvo nuolatos atnaujinamas iki 1948 m., dvidešimtajame leidime buvo 4000 pavadinimų leidinių, draudžiamų dėl erezijos, amoralumo, seksualinio atvirumo ir t. t. Čia nebuvo tokių garsių ateistų, kaip Šopenhaueris, Nyčė, nes Tridento susirinkimas postulavo, kad eretikų darbai ipso facto draudžiami. Kai kurie leidiniai dar buvo draudžiami iš inercijos, nes niekas nepasirūpino jų pašalinti iš sąrašo.

Indekso panaikinimas (1966)[taisyti | redaguoti kodą]

1965 m. gruodžio 7 d. Paulius VI išleido „motu proprio“ Integrae servandae, kuriame tarp kitų Tikėjimo doktrinos kongregacijos funkcijų Indeksas jau nebuvo nurodytas. 1966 m. liepos 14 d. kongregacija oficialiajame Vatikano laikraštyje L'Osservatore Romano paskelbė, kad Indeksas nebeturi teisinės galios.

Draudžiami kūriniai ir autoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Į Indeksą buvo įtraukta daug garsių mokslininkų ir jų darbų: Johanas Kepleris, Renė Dekartas, Galilėjas Galilėjus, Frensis Beikonas, Džonas Miltonas, Džonas Lokas, Volteras, Didro, Blezas Paskalis, Viktoras Hugo, Žanas Žakas Ruso, Andre Židas, Imanuelis Kantas, Simon de Bovuar, Žanas Polis Sartras, Deividas Hiumas. Beje, Čarlzo Darvino veikalai nebuvo įtraukti į Index librorum prohibitor, nors evoliucijos teorijos teiginiai iš esmės prieštaravo krikščionybės teologinėms tiesoms, čia taip pat nepateko ir Adolfo Hitlerio Mein Kampf.

Draudžiama knyga lietuvių kalba[taisyti | redaguoti kodą]

1907 m. popiežius Pijus X į Draudžiamųjų knygų sąrašą įtraukė J. Ambraziejaus 1906 m. išleistą knygą Trumpas Rymo katalikų katekizmas. Tai – vienintelė į šį sąrašą įtraukta lietuviška knyga. Ji į sąrašą įtraukta už raginimą klausyti tik lietuvių vyskupų.[2]

Šiuolaikinė cenzūra[taisyti | redaguoti kodą]

Indeksas apėmė tik knygas ir ignoravo kitas žiniasklaidos priemones, pavyzdžiui, kino filmus. Jungtinėse Amerikos Valstijose šį vaidmenį nuo 1933 m. atlieka Amerikos vyskupų įsteigtas Padorumo legionas (Catholic Legion of Decency), siekiantis perspėti katalikus apie smerktinus kino filmus ir skatinti vidinę kino pramonės cenzūrą.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Index librorum prohibitorum (Draudžiamųjų knygų sąrašas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 39 psl.
  2. http://www.spauda.lt/voruta/ Vorutos kalendorius. Vasario 9 d.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]