Indėlių ir paskolų krizė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

JAV indėlių ir paskolų krizė (angl. S&L crisis) vykusi 1980-aisias ir 1990-aisias metais, kurios metu 747 indėlių ir paskolų įstaigos bankrutavo, o daugiau nei tūkstantis finansų įstaigų, priiminėjusių indėlius ir iš jų teikusių paskolas, turtas buvo įšaldytas, nes pastarosios negalėjo išmokėti milijardų JAV dolerių savo klientams ir buvo paskelbtos nemokiomis.

Krizės priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Nuo 1970 m. bankus ir ypač indėlių ir paskolų įstaigas neigiamai veikė didžiuliai pinigų išėmimai iš mažas palūkanas generuojančių indėlių, nes rinkoje palūkanų normos dėl augančios infliacijos buvo pakilusios ir investuotojai iš indėlių atsiimtas lėšas investavo į naujuosius aukšto pajamingumo pinigų rinkos fondus. Todėl sumažėjo pinigų masė, iš kurios buvo galima finansuoti būsto paskolas.
  • Tuo pačiu indėlių ir paskolų įstaigos didelę dalį savo turto buvo „įšaldžiusios“ išduotose būsto paskolose su fiksuotomis palūkanomis. O rinkoje, kurioje palūkanos nuolatos augo, šių paskolų vertė tapo mažesnė nei nominalioji, t. y. paskolų generuojamas pelnas tapo mažesnis nei indėlių, priimtų joms išduoti, palūkanos.

Krizės padariniai[taisyti | redaguoti kodą]

Toks sulėtėjimas finansų ir nekilnojamojo turto sektoriuose buvo viena iš priežasčių, lėmusių 1990-1991 m. ekonomikos recesiją JAV. Bendrais skaičiavimais, ši krizė JAV kainavo apie 160,1 mlrd. JAV dolerių, iš kurių per 124,6 mlrd. buvo padengti JAV vyriausybės (arba mokesčių mokėtojų), o tai sąlygojo didžiulį biudžeto deficitą 1990 metais.

Antikrizinės priemonės[taisyti | redaguoti kodą]

Siekiant kuo labiau sušvelninti JAV kilusios nekilnojamojo turto rinkos krizės pasekmes, JAV buvo įkurta Valstybinė turto valdymo įmonė (fangl. The Resolution Trust Corporation - RTC), padėjusi likviduoti nemokių įstaigų turtą ir iš gautų lėšų atsiskaičiusi su investuotojais. Buvo organizuojami aukcionai ir sudaromos bendradarbiavimo sutartys, kurių pagalba per kelis metus turtas, į kurį investavo žlugusios įstaigos, buvo parduotas, o gauti pinigai grąžinti indėlininkams, t. y. asmenims, netiesiogiai investavusiems per žlugusias įstaigas į būsto paskolų rinką.

Šie greiti ir agresyvūs JAV vyriausybės veiksmai padėjo išvengti dar didesnių krizės pasekmių. Daugelis prognozavo, kad po šios krizės nekilnojamojo turto rinka neatsigaus dešimtmečius, tačiau vyriausybės veiksmai labai paspartino nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą, kurio pirmuosius ženklus jau buvo galima matyti 1990 m. viduryje.

Indėlių ir paskolų įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Indėlių ir paskolų įstaigos (angl. Savings and loan association, S&L) egzistavo JAV nuo 1800 m. Nuo pat pradžių jos buvo bendruomeniniu pagrindu sukurtos įstaigos, priiminėjančios indėlius ir teikiančios paskolas. Iki pat 1970 m. šios įstaigos buvo griežtai reguliuojamos, bet krizės aušroje joms keliami reikalavimai buvo drastiškai sumažinti - Indėlių ir paskolų įstaigoms buvo leista agresyviau išdavinėti paskolas bei siūlyti platesnį investicinių produktų spektrą.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

SEB Pensijų fondų apžvalga su mėnesio tema – paskutinės didžiausios pasaulio krizės.