Implantacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Fiziologinio tirpalo pripildyti krūtų implantai

Implantacija – reiškinys ar metodas, kai mažas objektas yra įterpiamas ir įauga ar tiesiog įauga į organą ar kūno dalį.

Implantacija vadinama:

Implanto implantavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Tai protezo ar kitokio implanto įsodinimas į organą. Gali būti metalinio danties (implanto) implantacija į žandikaulį, silikoninio maišelio implantaciją į krūtį ir kt.

Blastocistos implantacija[taisyti | redaguoti kodą]

Tai apvaisinto kiaušinėlio, o tiksliau segmentuotos blastocistos įsitvirtinimas gimdos sienelės puriajame sluoksnyje(endometriume) ar gimdos dugne (viršuje), ir toliau sekantis išorinių blastulės sluoksnių skverbimasis gilyn į gimdos sienelę. Betarpiškai po implantacijos prasideda placentos formavimasis. Žmogaus atveju anomali implantacija gali vykti ne tik į gimdą, bet ir į kiaušintakį, labai retai į pilvo ertmę. Tokios implantacijos vadinamos ektopinėmis. Žmogaus implantacija vyksta 6-12 dienomis po apvaisinimo.

Implantacijos stadijos[taisyti | redaguoti kodą]

Išsiritimas iš skaidriosios zonos
  1. Blastocistos išsilaisvinimas iš skaidriosios zonos (Zona Pellucida).

Šeštą parą po apvaisinimo, jau patekusi į gimdą blastocista išsilaisvina iš skaidriosios zonos. Jos dangalas trofoblastas pradeda gaminti panašius į tripsiną fermentus, ardančius skaidriąją zoną. Blastocistos išėjimas iš skaidriosios zonos atrodo panašiai kaip viščiuko ritimasis iš kiaušinio, todėl angliškai ir yra vadinamas „hatching” (ritimasis). Šis procesas gali lemti monozigotinių dyvnių susidarymą. Kuomet blastocista lenda pro susidariusį plyšelį embrioblastas kartais persismaukia ir pasidalina į dvi lygias dalis. Tuomet iš dviejų embrioblastų formuojasi du gemalai, turintys bendrą placentą ir chorioną, bet atskirą amnioną.

Blastocistos prilipimas

2. Blastocistos prilipimas prie gimdos.

Išsilaisvinusi iš skaidriosios zonos blastocista prikimba prie gimdos gleivinės. Ji tai padaro tuo poliumi, kuriame yra embrioblasta

Blastocistos įsiskverbimas

3. Blastocistos įsiskverbimas į gimdos gleivinę. Septintą parą po apvaisinimo blastocista ima skverbtis į gleivinę, kuomet trofoblastas ima gaminti gleivinę ardančius fermentus. Beneriančios blastocistos trofoblastas pasidalina į du sluoksnius: citotrofoblastą ir sinciciotrofoblastą. Citotrofoblastas yra vidinis sluoksnis, sudarytas iš kubinių ląstelių, kurios aktyviai dalinasi. Jos greit besidaugindamos nespėja atsiskirti vieną nuo kitos, todėl lieka susijungusios tilteliais. Tokios ląstelės formuoja daugiabranduolę masę - sinciciją, kuri sudaro sinciciotrofoblastą. Jis yra ryškesnis embrioblasto poliuje. Išorinis trofoblasto sluoksnis yra atsakingas už labai daug funkcijų: jis sintetina fermentus, ardančius gleivinę, fagocituoja ląstelių liekanas, yra atsakingas užžmogaus chorioninio gonadotropino sintezę, vėliau įeina į placentos barjero sudėtį.

Implantacija

4. Blastocistos tolesnis skverbimasis į gimdos gleivinę.

Trofoblasto nirimas vyksta aktyviai 8-11 dienomis. Sinciciotrofoblasto išaugėlės, gilina ir platina implantacinę duobę. Gimdos gleivinėje taip pat vyksta reakcijos kaip atsakas į implantaciją. Ji dar labiau paburksta, tampa pilnakrauje, daugėja jungiamojo audinio irdecidualinių ląstelių, kurios yra didelės, gausios glikogeno intarpų, atliekančios trofinę ir reguliacinę funkcijas. Sparčiai didėjant sinciciotrofoblasto kiekiui jame susidaro ertmelės - lakūnos. Į šias ertmeles vėliau išsilieja motinos kraujas, nes kraujagyslės yra pažeidžiamos fermento, kuris ardo gleivinę. Nuo to laiko, vaisiaus mitybą iš histotrofinės tampa hematotrofine (maisto medžiagos difuziškai patenka iš motinos kraujo).

Aštuntą dieną įvyksta pakitimai ir embrioblaste. Jis tampa disko formos ir diferencijuojasi į 2 gemalinius lapelius: epiblastą, iš kurio formuosis amnionas ir hipoblastą, iš kurio susidarys trynio maišas. Aštuntą ir devintą dienomis formuojasi pirminis amnionas ir trynio maišas. Pirminis amnionas yra tik ertmelė epiblaste, kurio stogą sudaro trofoblastas, tačiau pirminis trynio maišas esti labai didelis ir susidaręs iš hipoblasto ląstelių, migruojančių blastocistos ertmės kraštais.

11-12 dienomis po apvaisinimo formuojasi antrinis amnionas. Jį apauga iš vidaus amnioblastai, kilę iš epiblasto ir sudaro negemalinę ektodermą, o apaugę iš išorės - negemalinę ektodermą.  Šiomios dienomis suplyšta ir subliūkšta pirminis trynio maišas, tačiau antriniu trynio maišu jis virsta tik po implantacijos, 14 dieną po apvaisinimo, kuomet apauga jį iš išorės negemalinė mezoderma.

Žaizdelė, susidariusi gimdos gleivinėje implantacijos metu, užauga epiteliu 12-13 parą. Epitelis apauga gemalo užuomazgą ir taip yrapabaigiama implantacija.    

  

Ektopinės implantacijos vietos

Ektopinė implantacijos rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Implantacija gimdos kaklelyje. Blastocista įsitvirtina kaklelio žiomenyse, tuomet formuojasi placentos pirmeiga. Tokia implantacija yra pavojinga, nes paskutiniais nėštumo mėnesiais galimas vaisiaus ir motinos nukraujavimas. Tokiu atveju natūralus gimdymo būdas neįmanomas, todėl yra atliekamas cezario pjūvis.
  2.  Implantacija kiaušintakiuose. Blastocista nespėja nukeliauti iki gimdos ir implantuojasi kiaušintakyje, kartais žarnų gaureliuose. Tokios implantacijos atsiradimo priežastis gali būti ankstyvas blastocistos išnirimas iš skaidriosios zonos, tačiau dažniausiai kiaušintakių nepraeinamumas. Toks nėštumas yra negimdinis, todėl vaisius yra šalinamas.
  3. Implantacija Duglaso kišenėje. Tokie atvejai yra labai reti, blastocista įsitivirtina kišenėje tarp tiesiosios žarnos ir gimdos. Gemalas kurį laiką vystosi, vėliau kalcifikuojasi. Literatūroje toks vaisius vadinamas  „sukalkėjusiu vaisiumi” (Lithopedion).