Imperatorius Pranciškus I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Imperatorius Pranciškus I
Habsburgų dinastija
Gimė 1708 m. gruodžio 8 d.
Nansi
Mirė 1765 m. rugpjūčio 18 d. (56 metai)
Insbrukas
Tėvas Leopoldas
Motina Elžbieta Šarlotė d'Orléans
Sutuoktinis (-ė) Marija Teresė
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė 1745-1765 m.
Pirmtakas Karolis VII
Įpėdinis Juozapas II
Vikiteka Imperatorius Pranciškus I

Pranciškus I (1708 m. gruodžio 8 d. Nansi1765 m. rugpjūčio 18 d. Insbrukas) – Šv. Romos imperatorius (17451765).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lotaringijos kunigaikščio Leopoldo sūnus. 1736 m. vedė erchercogienę ir Habsburgų palikimų paveldėtoją Šv. Romos imperatoriaus Karolio VI dukterį Mariją Teresę. 1737 m. atidavė Lotaringiją Stanislovui Leščinskiui mainais už Toskanos didžiąją kunigaikštystę (sutartis patvirtinta 1738 m. sudarant Vienos taiką, kuria baigtas Lenkijos įpėdinystės karas). Marijos Teresės įtakoje išrinktas Šv. Romos imperijos imperatoriumi. Mažai dalyvavo valstybės valdyme, buvo nustelbtas Marijos Teresės, stipresnės asmenybės. Pranciškaus ir Marijos Teresės palikuoniai vadinami Habsburgų Lotaringų linija.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pranciškus I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 718 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija