Imatongo kalnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Reljefinis kalnų žemėlapis

Imatongo kalnai – kalnų masyvas Pietų Sudane ir Ugandoje, 190 km į pietryčius nuo Džubos. Šiauriniai šlaitai virš aplinkinių lygumų iškyla ~1000 m, pietiniai – ~600 m. Aukščiausia vieta – Kinjetis (3187 m). Šis kalnas iškilęs pietrytinėje masyvo dalyje, vadinamoje Lomariti kalnais; juose yra ir daugiau viršūnių, viršijančių 3000 m aukštį. Imatongo kalnai išraižyti gilių slėnių, kuriuos sudarė kalnus kertančios upės. Dauguma iš kalnų ištekančių upių per Sobatą ir Ačvą priklauso Baltojo Nilo baseinui.

Kalnuose per metus iškrenta ~1500 mm kritulių. Papėdėje plyti lapus metančių medžių miškai, krūmynai, savanos. 1000–2900 m aukštyje auga podokarpų, krotonmedžių, liženių, albicijų miškai. Aukščiau veši bambukynai, šermukšlių sąžalynai, o viršūnėse plyti kalnų pievos ir uolynai.

Europiečiai Imatongo kalnus ištyrinėjo tik 1922–1940 m.