Imažizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Imažizmas (angl. image – vaizdas, įvaizdis) – XX a. 2 deš. anglų ir JAV moderniosios poezijos srovė.

Imažizmo idėjų pradininku laikomas Tomas Ernestas Hulmas ragino atmesti romantizmo ir karalienės Viktorijos laikų sentimentalios poezijos tradicijas. Savo poetinėje programoje, kurią suformulavo Ezra Paundas ir Ričardas Oldingtonas, imažistai neigė abstrakcijas, propagavo kenkretumą, detalių preciziškumą, poetinės kalbos taupumą, vaizdingumą, temų įvairovę. Nepritarė poezijos naudojimui didaktiniais tikslais, pavyzdžiu laikė Rytų poeziją. Rusijoje tuo metu gyvavo imažinizmo sąjūdis (taip pavadintas dėl imažistų įtakos), jo garsiausias atstovas – Sergejus Jeseninas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pagrindinės moderniosios literatūros sąvokos. V., 2000.