Ilyrijos karalystė (Habsburgai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Königreich Illyrien
Ilyrijos karalystė
Austrijos imperijos karalystė
Flag of France.svg
1816 – 1849 Flag of Carinthia.svg
 
Flag of Krain.svg
 
Österreichisches Küstenland flag.png

Coat of arms of

Coat of arms

Location of
Karalystė Austrijos imperijoje
Sostinė Liubliana
Kalbos vokiečių, slovėnų, kroatų
Valdymo forma monarchija
Austrijos imperatoriai
 1816–1835 Pranciškus I;
 1835–1848 Ferdinandas I
 1848–1849 Pranciškus Juozapas I
Era naujieji laikai
 - Suformuota 1816
 - Išskaidyta 1849 m.

Ilyrijos karalystė (vok. Königreich Illyrien slovėn. Ilirsko kraljestvo kroat. Kraljevina Ilirija it. Regno d'Illiria) – karalystė, egzistavusi 1816–1842 m., priklausiusi Austrijos imperijai. Jos teritorija apėmė sritis, kur dabar yra pietų Austrija (Karintijos žemė), vakarų Slovėnija (istoriniai Krainos, Karintijos, Pajūrio regionai), šiaurės vakarų Kroatija (Istrija) ir šiaurės rytų Italija (Triesto provincija ir Goricijos provincija).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Karalystės žemėlapis

Karalystės pirmtakėmis tapo 1909 m. Napoleono suformuotos Ilyrijos provincijos, kurios apėmė Napoleono iš Austrijos imperijos nukariautas žemes. Kuomet 1815 m. Habsburgų Austrija atsiėmė šias žemes, ji nutarė laikinai išlaikyti prancūzų administracinę struktūrą, prieš atkuriant senąją feodalinę administraciją.

Ankstyvuoju laikotarpiu karalystė apėmė senųjų Krainos, Karintijos, Goricijos ir Gradiskos, Istrijos feodalinių valdų teritorijas bei didelę dalį Kroatijos su Rijeka. Tačiau jau apie 1820 m. atkūrus Kroatijos karalystę, jai liko tik šiaurinės teritorijos. Šiose teritorijose daugumą sudarė etniniai slovėnai, ir karalystės sukūrimas su sostine Liublianoje buvo svarbus jų tautinei tapatybei formuotis. Slovėnai siekė, kad prie karalystės būtų prijungta ir žemutinė Štirija, taip suvienijant visas slovėnų žemes.

Austrijos administracijoje karalystė pamažu prarado savo reikšmę ir palaipsniui atkurtos senosios feodalinės valdos. Paskutinįjį kartą oficialiuose dokumentuose karalystė paminėta 1849 m. Iš jos susiformavo Krainos kunigaikštystė, Karintijos kunigaikštystė ir Austrijos pajūris.