Ilja Prigožinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Ilja Prigožinas
rus. Илья́ Рома́нович Приго́жин
Ilya Prigogine.jpg
Gimė: 1917 m. sausio 25 d.
Maskva, Rusija
Mirė: 2003 m. gegužės 28 d. (86 metai)
Briuselis, Belgija
Tautybė: belgas
Sritis: Chemija, fizika
Organizacijos: Briuselio laisvasis universitetas
Tarptautinis Solvėjaus institutas
Teksaso universitetas Ostine
Alma mater: Briuselio laisvasis universitetas
Žinomas už: Disipatyvios struktūros
Žymūs apdovanojimai:

Ilja Prigožinas (rus. Илья́ Рома́нович Приго́жин, Ilya Romanovich Prigozhin) (1917 m. sausio 25 d. – 2003 m. gegužės 28 d.) – belgų fizikinės chemijos mokslininkas ir Nobelio chemijos premijos laureatas, pagerbtas dėl savo disipatyviųjų struktūrų, sudėtingų sistemų ir negrįžtamumo tyrimų darbų.

Tyrimai[taisyti | redaguoti kodą]

Prigožinas labiausiai žinomas dėl disipatyviųjų struktūrų apibrėžimo sukūrimo ir jų vaidmens termodinaminėse sistemose, kurios yra toli nuo termodinaminės pusiausvyros. Šis atradimas jam pelnė Nobelio prizą chemijos srityje 1977 m. Apibendrinant Ilja Prigožinas atrado, kad energijos importas ir sklaida (disipacija) cheminėse sistemose gali apversti maksimalios entropijos taisyklę, kurią aiškiai apibrėžia antrasis termodinamikos dėsnis. [1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Macklem, P. T.. „Emergent phenomena and the secrets of life“. Journal of Applied Physiology, 104 (6), 1844–1846 (3 April 2008). DOI:10.1152/japplphysiol.00942.2007.