Ilgi plaukai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Indų sadhu ilgais plaukais

Ilgi plaukai – šukuosenos tipas, kuomet leidžiama plaukams augti ilgesniems, nei pečių lygis. Tiesa, ar plaukai laikomi „ilgais“ priklauso nuo toje vietovėje įprastų kultūrinių normų – pavyzdžiui, moteris su plaukais iki pečių dažniausiai nebus laikoma ilgaplauke, tačiau vyras tokio pat ilgio plaukais jau tokiu neretai gali būti palaikytas.

Plaukai yra vienas paprasčiausiai keičiamų ir lengvai pastebimų išvaizdos elementų. Plaukų ilgis nuo seno buvo svarbus kultūrinis ženklas ir skirtingose kultūrose bei skirtingais laikotarpiais įvairiai interpretuotas. Senovės Graikijoje ir Romoje ilgi plaukai laikyti galios ir gerovės simboliu, priklausymu aristokratams, o trumpi plaukai sieti su priklausymu vergams. Ilgaplaukiai buvo ir graikų kariai, tačiau jie trumpindavo priekinės galvos dalies plaukus, kad priešas negalėtų už jų sugriebti. Tiesa, vėliau graikai ėmė plaukus kirpti trumpiau, o ilgi plaukai buvo auginami moterų bei filosofų. Romoje taip pat trumpi plaukai vyrams palaipsniui išstūmė ilgų plaukų madą.

Viduramžių Europoje valstiečiai kirpdavosi plaukus trumpai, o ilgi plaukai buvo siejami su laisvaisiais žmonėmis, pavyzdžiui, gotais ar Merovingais. Gėlai, tiek vyrai, tiek moterys, taip pat didžiavosi savo ilgomis šukuosenomis. Anglams užkariavus Airiją, ilgi plaukai laikyti pasipriešinimo anglų kultūrai ženklu. Vėliau žemyne įsigalėjus krikščionybei, vyrų ilgi plaukai imti laikyti barbariškumo ir maištingumo simboliu, todėl populiarios buvo trumpesnės šukuosenos, ilgaplaukiai valdovai savo plaukus rišdavo. Moterys taip pat dažniausiai pindavo plaukus į kasas, nes palaidi plaukai laikyti nemoralia, viliokliška laikysena. Stačiatikių kraštuose tuo tarpu vyrai, ypač vienuoliai ir kunigai, augindavo tiek ilgus plaukus, tiek ilgas barzdas. Vėliau nuo renesanso ilgi vyrų plaukai, ypač tarp aukštuomenės, meno, mokslo žmonių tapo gan dažni.

Pasaulinių karų metais tarp vyrų buvo paplitusios trumpos šukuosenos, nes armijoje disciplinos ir higienos vardan, visi skusti trumpai. Ilgų plaukų mada grįžo po 1960 m. ir išpopuliarinta grupės „The Beatles“ bei kontrkultūrinių judėjimų. Tuomet iškilusios hipių subkultūros vienas esminių išvaizdos bruožų buvo ilgi plaukai. Su regio išpopuliarėjimu atsirado ir dredų nešiojimo mada, siejama su rastafari subkultūra.

Šiais laikais didžioji dalis moterų nešioja ilgus plaukus, tuo tarpu dauguma vyrų yra trumpais ar vidutiniais plaukais. Ilgaplaukiai vyrai dažnai siejami su subkultūromis (metalistai, hipiai, sunkiojo roko gerbėjai, gotai), polinkiu į meną, mokslą.

Kitose kultūrose nei Vakarų kultūra ilgi plaukai vertinami įvairiai. Daugelyje pasaulio kraštų ilgi moters plaukai vertinami kaip estetinio grožio objektas, tačiau vietomis Azijoje (pvz., Artimuosiuose Rytuose) juos priimta pridengti. Vyrų ilgi plaukai buvo populiarūs tarp didelės dalies indėnų tautų, beduinų, mandžiūrų ir kt. Indijoje ilgi plaukai yra sikhų bei atsiskyrėlių (sadhu) neatsiejamas išvaizdos elementas.