Ilgės (duoklė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ilgės – kasmetinė XVIXVII a. Lietuvos valstiečių duoklė natūra (linais, paukščiais, medumi) ar pinigais žemvaldžiui arba jo tarnams, kurie Ilgių švenčių laikotarpiu (Žemaitijoje per šv. Martyną) rinko iš valstiečių činčą.

Duoklė kilo iš papročio vaišinti savo poną, kuris laikytas globėju. Ilgių rinkimas – ilgiavimas – taip pat vadintas rudenojimu. XVIII a. ilgės buvo priskaičiuojamos prie žemės rentos ir atskirai nebeminimos. XIX a. ilgiavimu buvo vadinamas elgetavimas ir kunigų kalėdojimas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ilgės (duoklė)Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 408 psl.