Ikos akmenys

Ikos akmenys – vandens erozijos nugludintų akmenų kolekcija su įvairiais neaiškios kilmės piešiniais. Žinoma ~50 tūkst. Ikos akmenų egzempliorių.

Ši akmenų kolekcija esą buvo surinkta Peru miesto Ikos apylinkėse, kurios muziejuje dabar dauguma šių akmenų ir saugoma. Akmenys labai skirtingų matmenų – nuo sveriančių 15-20 g, iki pustonio; būdingiausi maždaug arbūzo apimties akmenys. Dauguma akmenų juodi, bet yra pilkų, rausvų, rudų ir kt. Šie Ikos akmenys neretai pristatomi kaip ikikolumbinių Andų kultūrų dirbiniai, tačiau, nors ir nėra galimybės nustatyti šių akmenų amžių, jie laikomi klastotėmis^[1]. Tiesa, gali būti, kad dalis Ikos akmenų iš tiesų yra senovės Peru gyventojų darbas, tačiau vėliau pasinaudojus jų stiliumi sukurtos klastotės.

Abejones Ikos akmenų autentiškumu visų pirma kelia juose pavaizduoti nerealūs, anachronistiniai piešiniai – dinozaurai, pasaulio žemėlapiai (su „dingusiais žemynais“), skraidantys objektai, teleskopai, sudėtingos operacijos ir kt.^[2]

Apie Ikos akmenis žinoma nuo XX a. vidurio, kuomet jie pasirodė juodojoje archeologinių radinių rinkoje Peru. Juos pardavinėjo profesionalūs kapų plėšikai huaqueros. Tačiau visuomenei jie tapo žinomi medicinos profesoriaus, Limos medicinos universiteto dekano Chavjero Kabreros (Javier Cabrera) dėka. Kabreros teigimu, jis pirmąjį akmenį gavęs 1966 metais, savo 45-ojo gimtadienio proga. Jį sudominusi ant akmens pavaizduota iškastinė žuvis. Vėliau Kabrera nusipirkęs dar vieną tokį akmenį iš kolekcionierių brolių Soldžių, kurie esą radę akmenis vienoje senovinėje kapavietėje. Per visą savo gyvenimą Kabrera ėmė rinkti tokius akmenis ir 1996 m. Ikoje atidarė jų muziejų. Į Ikos akmenų istoriją įsivėlė vietinis Peru ūkininkas Bazilijus Uščuja (Basilio Uschuya), iš kurio Kabrera gavęs pirmąjį akmenį. Vėliau Uščuja buvo sulaikytas už akmenų pardavinėjimą turistams ir prisipažino, kad jis akmenis padirbęs. 1977 m. BBC dokumentiniame filme Pathway to the Gods parodyta, kaip Uščuja su paprastais instrumentais padirba akmenis, piešinius parinkdamas iš komiksų. Tiesa, jis prisipažino, kad ne visi Ikos akmenys yra jo darbas.^[3]

Ikos akmenys kreacionistų laikomi įrodymu, kad žmonės gyveno jau dinozaurų laikais, taip pat akmenys susilaukia ir senovės astronautų teorijų šalininkų dėmesio. Žmonės, palaikantys Ikos akmenų autentiškumo idėją, argumentuoja, kad vienas ar keli žmonės per trumpą laiką neišgraviruotų tiek daug akmenų, bet to, pradžioje jie pardavinėti už labai mažą kainą, neatperkančią darbo.^[4] Taip pat pastebima, kad piešinyje diplodokas pavaizduotas su raginėmis plokštėmis ant nugaros, nors šis faktas mokslui tapo žinomas tik XX a. pab.