Ikona (religija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
1410 m. Andrejaus Rubliovo ikona
Ikona (gr. εiκών tar. eikon 'atvaizdas') – paveikslas, vaizduojantis Mariją, Kristų, apštalus ar angelus krikščionių (ypač rytų krikščionių, pavyzdžiui, stačiatikių) religiniame mene.
Ikonos būna iš metalo, akmens, mozaikos pavidalo, arba nutapytos ant drobės arba popieriaus.

