Červenė
| Červenė blrs. Чэрвень, rus. Червень | |
|---|---|
 
| |
.jpg) | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Minsko sritis
|
| Rajonas | Červenės rajonas |
| Gyventojų | 10 624 |
 Vikiteka |
Červenė |
Čèrvenė [1] (blrs. Чэрвень, rus. Червень; iki 1923 m. Ihùmenas, blrs. Ігумен, rus. Игумен) – miestas vidurio Baltarusijoje, į rytus nuo Minsko, prie plento Minskas–Mogiliavas. Červenės rajono centras. Mieste išplėtota bitumų gamyba, medžio apdirbimas, maisto (daržovių džiovinimo, pieno) pramonė.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minima nuo 1387 m. XV a. pirmoje pusėje minimas Červenės dvaras, priklausė Kęsgailoms, nuo 1447 m. – Vilniaus vyskupams. 1793 m. Červenė atiteko Rusijos imperijai. Miesto teisės nuo 1795 m. XIX a. buvo miestas, Minsko gubernijos Ihumeno apskrities centras.[3] 1899 m. Červenė nuniokota gaisro. Nuo 1924 m. – rajono centras.
1941 m. birželio 26 d. naktį NKVD Cagelnės miške prie Červenės įvykdė masines žudynes – sušaudyta ~2000 žmonių, tik ~200 pavyko pabėgti. Tarp sušaudytųjų buvo baltarusiai, lenkai ir lietuviai. Iš Kauno kalėjimo į Červenę buvo atvežta ~100 žmonių.[4][5]
Sovietmečiu išvystyta maisto ir medienos pramonė.[6]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Červenė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 320 psl.
- ↑ Ihumeń. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 249 psl. (lenk.)
- ↑ Červenė. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 294
- ↑ Lietuviai, žuvę Červenėje
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 480