Ignacas Lojola

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ignacas Lojola

Ignacas Lojola (Injigo Lopess de Onjass i Lojola, isp. Íñigo López de Oñaz y Loyola, 1491 m. spalio 23 d . Lojoloje, Ispanija – 1556 m. liepos 31 d. Romoje ) – Romos Katalikų Bažnyčios Jėzuitų ordino įkūrėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal kilmę baskas. Tarnavo kariuomenėje, buvo Pamplonos pilies komendantas. Ginant tvirtovę buvo sunkiai sužeistas, bet pasveiko. Po šio įvykio jis pradėjo skaityti religinio turinio knygas – Jėzaus ir šventųjų gyvenimai. Jų paveiktas nusprendė pasišvęsti Viešpaties Dievo tarnystei.

Apie 1525 m. Barselonoje baigė lotynišką mokyklą, o 1534 m. gavo Paryžiaus Sorbonos universiteto daktaro laipsnį. Paryžiuje su bendraminčiais sukūrė naują draugiją, kurios nariai laisva valia davė neturto, skaistybės ir paklusnumo įžadus ir pasiryžo vykdyti viską, ką palieps Šventasis Tėvas (popiežius).

1540 m. patvirtinti „Jėzaus Draugijos“ – Jėzuitų – įstatai, o pirmuoju generolu paskirtas Lojola, vienuolystėje žinomas tėvo Ignaco (Ignato) vardu. 1622 m. kovo 12 d. Katalikų Bažnyčios paskelbtas šventuoju.

Lietuvoje šio šventojo vardu pavadinta katalikiška aukštoji mokykla –Šv. Ignaco Lojolos kolegija.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventasis Ignacas Lojola Archyvuota kopija 2018-03-04 iš Wayback Machine projekto.