Iečialapė kalpokė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Scutellaria hastifolia
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis

Iečialapė kalpokė (Scutellaria hastifolia)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Šeima: Notreliniai
( Lamiaceae)
Gentis: Kalpokė
( Scutellaria)
Rūšis: Iečialapė kalpokė
( Scutellaria hastifolia)
Binomas
Scutellaria hastifolia
L.

Iečialapė kalpokė (Scutellaria hastifolia) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos kalpokės genties augalų rūšis. Augalas žinomas dar kaip driaučlapė kalpokė, pievinė kalpokė, žiupsnialapė kalpokė. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žiedas
Lapai

Tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 10–40 cm aukščio. Turi laibą, šliaužiantį šakniastiebį. Stiebas kylantis, šakotas arba nešakotas, plikas ar pagal briaunas apaugęs plaukeliais. Lapai pailgai kiaušiniški ar pailgai lancetiški, 1–2 cm ilgio ir 0,5–1,2 cm pločio, su apskritais ar nukirstais pagrindais. Lapkočiai 2–5 (10) mm ilgio. Viduriniai, kartais ir žemutiniai lapai ietiški, su 1–4 bukais danteliais ties pagrindu, likusioje dalyje lygiakraščiai, bukomis viršūnėmis.

Žiedai po du išaugę viršutinių lapų pažastyse, jų žiedkočiai su liaukiniais plaukeliais. Žiedynas – kekė, trumpa, reta, vienašalė. Taurelė 2,5–4 mm ilgio, dažniausiai apaugusi tankiais liaukiniais plaukeliais, paprastai violetinė spalvos. Vainikėlis 17–22 mm ilgio, melsvai violetinis, jo išorinė pusė apaugusi liaukiniais plaukeliais. VIršutinės lūpos skaiutės apskritos. Kuokeliai 4, 2 trumpi ir 2 ilgi.

Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Vaisius – riešutėlis, toks pat kaip ir pelkinės kalpokės (Scutellaria galericulata). Dauginasi vegetatyviniu būdu ir sėklomis.

Paplitimas ir augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitusi Vakarų ir Vidurio Europoje, Kaukaze, Mažojoje Azijoje. Lietuvoje reta.

Auga pievose, pagrioviuose, paupiuose, pakrančių krūmuose.

Apsauga ir grėsmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1981 m. įrašytas į Lietuvos saugomų augalų sąrašus.[1] Rūšies išlikimas priklauso nuo žmogaus ūkinės veiklos, t. y. kasmetinio pirmosios žolės šienavimo, galvijų ganymo.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos TSR Flora, Lietuvos TSR mokslų akademija (dab. Lietuvos mokslų akademija), Vilnius, Mokslas, 1980, V tomas, 380–381 p.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, Lututė, 2007, 507 p. ISBN 978-9955-692-71-3