II Nikėjos susirinkimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
XVII a. ikona, vaizduojanti Nikėjos II susirinkimą

Nikėjos II susirinkimas – septintasis Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, įvykęs 787 m. Bitinijos mieste Nikėjoje (dabar Turkijos miestas Iznikas).

Susirinkimas turėjo išspręsti kai kuriuos klausimus, susijusius su ikonoklazmu – tikėjimu, kad atvaizdų (pavyzdžui, ikonų) garbinimas yra draustinas kaip stabmeldystė. Susirinkimą sušaukė Bizantijos regentė Irena (786 m. ji jau bandė sušaukti susirinkimą Konstantinopolyje, bet ikonoklazmą palaikiusi kariuomenė jį išvaikė). Popiežių atstovavo du legatai, Aleksandrijos, Antiochijos ir Jeruzalės patriarchus – du vienuoliai. Pastaruosius pasiuntė ne patys patriarchai (dėl aplinkybių, susijusių su musulmonų valdymu, jie net nežinojo apie susirinkimą), bet jų vardu veikę kiti aukštieji patriarchatų dvasininkai. Visi likę susirinkimo dalyviai, vadovaujami Konstantinopolio patriarcho Tarasijaus, buvo iš Bizantijos. Iš viso susirinkimo protokoluose minimi bent 308 dalyviai.

Pirmasis posėdis įvyko rugsėjo 24 d. Buvo perskaitytas regentės laiškas, diskutuojama dėl to, ar leisti dalyvauti vyskupams ikonoklastams. Antrajame posėdyje (rugsėjo 26 d.) buvo perskaityti popiežiaus laiškai Konstantinopolio patriarchui ir regentei. Trečiajame (rugsėjo 28 arba rugsėjo 29 d.) buvo priimti keli vyskupai, išsižadėję ikonoklazmo.

Ketvirtajame posėdyje (spalio 1 d.) buvo perskaitytos Biblijos ir Bažnyčios Tėvų raštų ištraukos, remiančios atvaizdų garbinimą.

Penktajame posėdyje (spalio 4 d.) buvo skaitomos Bažnyčios Tėvų ištraukos, nepalankios atvaizdų garbinimui. Skaitymas buvo nutrauktas susirinkimui galutinai apsisprendus prieš ikonoklazmą.

Per šeštąjį posėdį (spalio 6 d.) buvo pasmerktas 753 m. įvykęs ikonoklastų susirinkimas.

Per septintąjį posėdį (spalio 13 d.) buvo priimtas pagrindinis nutarimas apie atvaizdų garbinimą.

Per paskutinį, aštuntąjį, posėdį (spalio 24 d.), vykusį Konstantinopolyje, dalyvaujant regentei ir jos sūnui, nutarimai buvo iškilmingai pasirašyti.

Susirinkimas taip pat priėmė 22 kanonus.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Philip Hughes „The Church in Crisis: The History of the General Councils: 325–1870“, Notre Dame du Lac, 1960 [1]
  • Josef Lenzenweger, Peter Stockmeier, Karl Amon, Rudolf Zinnhobler „Katalikų Bažnyčios istorija“, „Katalikų pasaulis“, Vilnius, 1996, ISBN 9986-04-054-X
  • „Catholic Encyclopedia“, 1917, straipsniai „The Second Council of Nicaea“ [2] ir „Iconoclasm“ [3]