Ižiniškių piliakalnis
| Ižiniškių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Ižiniškių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Raseinių rajonas | ||
| Seniūnija | Nemakščių seniūnija | ||
| Aukštis | 7-9 m | ||
| Plotas | 30x15 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1961 | ||
Ižiniškių piliakalnis – piliakalnis (A374K1P) ir gyvenvietė (A374K2P) Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Ižiniškių kaimo, Šešuvies kairiajame krante. Pasiekiamas iš autostrados Klaipėda–Vilnius pervažiavus Šešuvį ir pasukus į dešinę keliuku, pavažiavus 1,4 km iki pirmos tolimesnės sodybos dešinėje, šiaurės vakaruose, piliakalnis yra už sodybos.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis, dar vadinamas Papilės kalnu, Guru, o jo pylimas Guruku, yra stačiašlaitė kalva, kurią iš pietryčių, pietų ir pietvakarių juosia Šešuvis ir jo daubos. Dalis kalno nuplauta upės. Šlaitai 7–9 m aukščio. Kalvos viršuje, šiauriniame krašte, buvęs pylimas nulygintas 1956 m. suformuojant 16x9 m dydžio aikštelę šokiams. Lyginant pylimą jame buvo rasta molio tinko, žmonių kaulų. Išliko trikampė apie 100 m² ploto, iki 3 m ilgio, 14 m pločio aikštelės dalis. Papilės kalno papėdėje iškastas 17 m pločio, 4 m gylio griovys, už jo lanku buvo supiltas apie 85 m ilgio ir 3–5 m aukščio pylimas. Už jo yra 5 ha ploto senovės gyvenvietės liekanų.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1961 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Rasta lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi keramikos, apdegusio molio gabaliukų, gyvulių kaulų, šlako, akmenų. Pylime rastas geležinis plačiaašmenis kirvis. Piliakalnis naudotas I tūkstantmetyje ir II tūkstantmečio pradžioje, gyvenvietė datuojama I tūkstantmečiu.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Archeologas Gintautas Zabiela spėja, kad Papilės kalne XIV a. stovėjusi Pilėnų pilis.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Gudelių piliakalnis 14 km Plusčių piliakalnis 20 km |
Papilių piliakalnis 20 km Pužų piliakalnis 4,6 km |
Molavėnų piliakalnis 5 km Papušinio piliakalnis 29 km |
| |||||||
| Ivangėnų piliakalniai 19 km |
|
Galkaičių piliakalnis 9 km Kalnųjų piliakalnis 18 km | |||||||||
| Batakių piliakalnis 21 km | Jurbarko piliakalnis 34 km | Kartupėnų piliakalnis 34 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Adolfas Tautavičius. Ižiniškių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 455 psl.