Išvestinė kredito priemonė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Išvestinė kredito priemonė arba kredito derivatyvas (angl. credit derivative) - finansinės rizikos perleidimo instrumentas, skolos pardavimo sutartis. Derivatyvas yra apibūdinamas ir kaip finansinis instrumentas, kurio vertė nustatoma atsižvelgiant į būsimus prekės, valiutos, vertybinio popieriaus ir kt. kainos svyravimus rinkoje. IKP rinka gali būti sukurta iš bet ko, kas turi parduodamąją vertę. Obligacijų ir kreditų IKP rinka būtų vienas iš pavyzdžių. 2008 m. prekybos šioje srityje apyvarta viršijo $56 trilijonus; tikslus skaičius nebuvo žinomas, dėl šios rinkos nepavaldumo valstybiniam reglamentavimui.

Derivatyvai yra svarbi rinkos ekonomikos funkcionavimo ir plėtros dalis, apsauganti ir nuo galimų nuostolių dėl rinkos kainų pokyčių. Tinkamai nesutvarkius šios rinkos dalies funkcionavimo teisiniais reguliavimo ir kontrolės dokumentais, ji yra pajėgi sukelti krizinius reiškinius. Pask 2008 m. spalio 15 d. "The Washington post" analitikų jų krizę sąlygojo kliringo - mainų ne grynais nebuvimas šioje svarbioje rinkos dalyje, nors dar apie 2000 m. JAV valdžioje buvo siūlyta ir diskutuota dėl kliringo būtinumo.

Warren Buffett, žymus amerikiečių investicinių rinkų žaidėjas pavadino IKP „finansiniais masinio naikinimo ginklais“. Nežiūrint to, iki 2008 m. pasaulio ekonominės krizės IKP leido Wall Street ir kitų finansinių sostinių verslininkams bei perpirkliams spekuliantams uždirbti milijardus.