Išteklius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Išteklius, resursas (pranc. la ressource [ʀəˈsuʀs] 'priemonė, šaltinis', nuo lot. resurgere 'ištekėti') – riboto prieinamumo priemonė veiksmui atlikti, procesui pradėti, kuri yra sunaudojama ir gali išsibaigti.
Išteklius gali būti materialinis arba nematerialinis. Ištekliai įvairiose srityse:
- Ekonomika – kapitalas, gamybos, darbo priemonės, pinigai, lėšos, santaupos, atsargos, žemė, gamtiniai ištekliai (naudingos iškasenos), energija, taip pat žmogiškieji ištekliai.
- Informatika – taip pat kompiuterinis resursas.
- Psichologija – taip pat gabumai, charakterio savybės.
- Sociologija – taip pat švietimas, sveikata, prestižas[1].
Vadybos ir technikos srityse išteklių paskirstymas – vad. išteklių alokacija.
Taip pat skaitykite [taisyti]
Literatūra [taisyti]
- ↑ Manfred Fuchs: Sozialkapital, Vertrauen und Wissenstransfer in Unternehmen, DUV, 2006, ISBN 3-8244-0779-5, 9783824407798, siehe Abschnitt 1.2.6: Nan Lin´s Sozialkapitaltheorie, S. 97–104 [1]
