Išsiblaškymas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Išsiblaškymas - labai dažnas dėmesio nušokimas į nesvarbius ar neesminius išorinius dirgiklius. Tai gebėjimo susikaupti ir tikslingai veikti sutrikimas. Tai valingo dėmesio defektas, atsirandantis dėl nuovargio, motyvacijos stokos, somatinių sutrikimų (dažnai susijusių su mąstymo sutrikimais), konkuruojančių stiprių dirgiklių. Tie dirgikliai gali būti išoriniai (ateinantys per jutimo organus iš aplinkos) ir vidiniai (mintys, emocijos, vidiniai fiziniai poreikiai).
Išsiblaškymas būna funkcinis arba organinis.
