Išmušto stiklo metafora

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kadras iš filmo The Kid, 1921. Čarlis Čaplinas vaidina stiklių, o Džekas Koganas – berniuką, kuris stimuliuoja ūkio vystymąsi.

Išmušto stiklo metafora – metafora, kuri parodo, kad katastrofos ir nelaimės negali paskatinti ūkio vystymosi. Metaforą 1850 metais sukūrė garsus ekonomistas Frederikas Bastiatas. Taip paneigta nuostata, kad nelaimės, kurių likvidavimas sukuria tam tikrų prekių ar paslaugų poreikį, pagyvina ekonomiką.

Situacija, iliustruojanti metaforą[taisyti | redaguoti kodą]

Įsivaizduokime, kad chuliganas išmuša kepyklos langą ir pabėga. Kepėjas įvertina nuostolį 300 litų. Gali pasirodyti, kad šis įvykis turi teigiamą pusę, nes tuos pinigus uždirbs stiklius. Uždirbtus pinigus stiklius išleis kur nors kitur. Tokiu būdu padidės pinigų cirkuliacija ir pagyvės ūkis.

Tačiau toks mąstymas klaidingas. Kepėjas tuos 300 litų būtų išleidęs kitoms prekėms ar paslaugoms, pavyzdžiui, naujam paltui pas siuvėją. Taigi, išdaužtas stiklas nepagyvina pinigų cirkuliacijos, nes padidėjusios stikliaus pajamos atitinkamai sumažino siuvėjo pajamas.

Kitas pavyzdys: kartais sakoma, kad stichinės nelaimės pagyvina statybas, ir tai skatina ūkio augimą regione. Iš tikrųjų vienas ūkio sektorius auga kito sąskaita.

Šie ir kiti pavyzdžiai rodo globalaus mąstymo stygių, kai matoma nauda vieniems ūkio dalyviams, neįvertinant kitų ūkio dalyvių patiriamo nuostolio.