Išmetamasis užtaisas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Išmetamasis užtaisas (rus. вышибной заряд; angl. ejection charge, expelling charge) – parako ir kitokio svaidomojo sprogalo užtaisas padegamajame, šviečiamajame, agitaciniame sviedinyje, minosvaidžio minoje ar kasetiniame šaudmenyje (aviacinė bomba, raketa) arba iššokančioje minoje, kuris atidaro konteinerį (sviedinį, miną, kasetinį šaudmenį) ir jo turinį išsviedžia laukan.

Sviedinių ir minosvaidžių minų išmetamasis užtaisas sprogsta tam tikrame trajektorijos taške ir išmeta padegamąjį mišinį, šviečiamosios medžiagos paketą su parašiutu, agitacinę literatūrą. Iš kasetinių šaudmenų išmeta antrinius šaudmenis, iš cheminių šaudmenų - nuodingąjį agentą.

Išmetamieji užtaisai raketų modeliavime[taisyti | redaguoti kodą]

Išmetamieji užtaisai naudojami ir raketų modeliavime, kur jie išmeta parašiutą ar kitą kritimą lėtinantį įtaisą, leidžiantį raketos modeliui saugiai nusileisti. Tokiose raketose išmetamąjį užtaisą padega per parakinį delsiklį, kuris užsidega išdegus raketos variklio kurui. Kartais išmetamąjį mišinį padega degiklis, valdomas laikmačio ar aukštimačio. Raketų modelių išmetamuosiuose užtaisuose naudojamas dūminis parakas, retai – bedūmis parakas ar kitos pirotechninės medžiagos.

Išmetamieji užtaisai signaliniuose šaudmenyse[taisyti | redaguoti kodą]

Išmetamieji užtaisai naudojami ir kai kuriose signalinėse raketose, kurios perduodą spalvotos šviesos ar spalvotų dūmų signalą. Šie užtaisai iš korpuso išmeta žvaigždutes (šviečiančiuosius elementus) ar dūmus sudarantį mišinį, taip pat gali išmesti tokios šviesinės raketos parašiutėlį, kad žvaigždutė ilgai išsilaikytų reikiamame aukštyje.