Hveda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gbe valstybė:
Hveda
Couronnement du roi de Juida-Jacob van der Schley mg 8490.jpg
Šalis: Beninas (Atlantas)
Tautos: hvelai
Laikotarpis: 1580–1727 m.
Miestai: Savi
Gbe languages.png

Hveda (iš jorubų kalbos, angliškai vadinama: Whydah, prancūziškai: Ouidah), pagal sostinę dar vadinama Savi, Sahe – istorinė gbe valstybė Vakarų Afrikoje, Vergų krante (dabartinio Benino teritorijoje).

Hvedos kūrėjai yra etninė grupė hvelai (dar žinomi kaip ferai), kurie kalba hvelų kalba, priskiriama gbe kalbų fla-fera grupei. Šiuo metu priskaičiuojama apie 65 tūkst. hvelų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Valstybė pajūryje susikūrė XVI a. pabaigoje augant jūrinės prekybos poreikiui. Ji konkuravo su kitomis stipriomis Vergų kranto valstybėmis, tokiomis, kaip Ardra šiaurėje, Jakinas rytuose, taip pat Aukso kranto valstybe Akvamu vakaruose. 1677–1681 Akvamu buvo užvaldžiusi Hvedą.

Tačiau šioje konkurencijoje Hveda XVII a. įgijo didelį pranašumą dėl savo patogios pozicijos. Valdant karaliui Hufon, ji tapo svarbiausiu vergų prekybos centru visoje Gvinėjos įlankoje ir kontroliavo apie 60 km ilgio pakrantės ruožą. Jos sostinė buvo vadinama Savi. Dideliame tarptautiškame mieste buvo leidžiama kurtis europiečių prekybos faktorijoms. Todėl čia buvo įsikūrę portugalų, olandų, britų, prancūzų prekybininkai. Portugalai vadino sostinę pagal karalystę, Ajudá, iš ko kilo vėlesnis miesto pavadinimas (dabar Uida).

XVII a. auganti Dahomėjos karalystė šiaurėje, siekdama įgyti vergų prekybos monopolį, 1727 m. užkariavo Hvedą ir ją prijungė prie savo imperijos. Sostinė buvo nusiaubta, o rūmai sugriauti. Nors tradicinė monarchija kurį laiką išlaikyta, valstybė niekada neatkūrė savo buvusių pozicijų.

Valdovų sarašas[taisyti | redaguoti kodą]

Žinomi šie Savi Hvedos valdovai:

  • 1671–1703 Ayohwan
  • 1704–1708 Aysan
  • 1708–1741 Hufon
  • 1753–1774 Sagbe
  • 1776–1802 Akanmou
  • 1804–1819 Dèkpon
  • 1820–1843 Dèdé
  • 1844–1857 Dèdji