Hudson Commodore
| Hudson Commodore | |
 | |
| Bendra informacija | |
|---|---|
| Gamintojas | Hudson Motor Car Company |
| Gamybos metai | 1941–1942 1946–1952 |
| Chronologija | |
| Kėbulas ir važiuoklė | |
| Klasė | didelis automobilis |
| Išdėstymas | FR |
| Variklis ir transmisija | |
| Išmatavimai | |
| Kita informacija | |
Hudson Commodore – prabangus Hudson Motor Car Company automobilis, kuris gamintas nuo 1941 iki 1952 m. (išskyrus Antrojo Pasaulinio karo laikotarpį) Detroite, Mičigano valstijoje. Tuo metu tai buvo vienas didžiausių ir prabangiausių Hudson modelių.
Pirma karta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pirma karta | |
 | |
| Bendra informacija | |
|---|---|
| Gamybos metai | 1941–1942 |
| Chronologija | |
| Kėbulas ir važiuoklė | |
| Kėbulo tipas (-ai) | 2 durų kupė 4 durų sedanas 2 durų kabrioletas |
| Variklis ir transmisija | |
| Variklis (-iai) | Benzininis: 3,3 l I6 4,2 l I8 |
| Išmatavimai | |
| Ratų bazė | 3073 mm 3251 mm (Custom sedan) |
| Kita informacija | |
1941 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Commodore ir Commodore Custom pirmą kartą pristatyti 1941 m. Bazinis Commodore modelis turėjo 3073 mm ratų bazę, tuo tarpu kupė kėbulo Commodore Custom turėjo 3073 mm ratų bazę, o sedanas – 3251 mm. Automobilyje buvo sumontuotas 6 cilindrų Hudson variklis, kurio darbinis tūris 3,3 l, o išvystoma galia – 102 AG (76 kW) arba 8 cilindrų 4,2 l variklis, kurio galia 128 AG (95 kW). Nuo gamybos pradžios Commodore buvo laikomas didžiausiu ir komfortiškiausiu Hudson modeliu, kurį sudarė kupė, kabrioleto ir sedano kėbulai.
1942 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1942 m. Commodore buvo modernizuotas: atsirado dengtos šoninės paminos, naujos priekinės grotelės ir kiti nereikšmingi pakeitimai. Buvo galima užsakyti „Drive-Master“ sistemą su vakuuminiu sankabos stiprintuvu ir trimis darbiniais režimais: rankiniu, pusiau automatiniu ir automatiniu.[1]
Šis modelis buvo gaminamas iki 1942 m. sausio pabaigos, kai dėl JAV įstojimo į Antrąjį Pasaulinį karą, Hudson Motor Car Company pradėjo gaminti karinę techniką.
Antra karta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Antra karta | |
 | |
| Bendra informacija | |
|---|---|
| Gamybos metai | 1946-1947 |
| Chronologija | |
| Kėbulas ir važiuoklė | |
| Kėbulo tipas (-ai) | 2 durų kupė 4 durų sedanas 2 durų kabrioletas 2 durų pikapas |
| Variklis ir transmisija | |
| Išmatavimai | |
| Kita informacija | |
1946 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Civilinių automobilių gamyba buvo atnaujinta 1945 m. rugpjūčio 30 d. Kupė, sedano ir kabrioleto tipo kėbulų dizainas buvo grindžiamas prieškariniais modeliais.[2] Atlikti nežymūs kosmetiniai pakeitimai, tarp kurių svarbiausiu tapo naujos radiatoriaus grotelės – centrinėje dalyje neišsipūtę, kaip anksčiau, bet išlenktos į vidų.
Commodore ir Commodore Custom savo metu buvo gana konkurencingi turėdami pilną įrangą, kurią sudarė durų porankiai, dvigubas orinis signalas, stabdžių žibintai, peleninės, priekinio stiklo valytuvai, rakinama daiktadėžė, kiliminė danga, sandarūs priekiniai žibintai, paauksuoti simboliai ant prietaisų panelės. Be to Commodore automobilyje buvo sumontuotos poroloninės sėdynės (Hudson buvo pirmasis automobilių gamintojas montavęs porolonines sėdynes).
1947 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1947 m. Hudson Commodore Eight gamyba išaugo nuo 8193 vienetų, prieš tai buvusiais metais, iki 12 593 automobilių.[2]
Trečia karta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Trečia karta | |
 | |
| Bendra informacija | |
|---|---|
| Gamybos metai | 1948–1952 |
| Chronologija | |
| Kėbulas ir važiuoklė | |
| Kėbulo tipas (-ai) | 2 durų kupė 4 durų sedanas 2 durų kabrioletas |
| Variklis ir transmisija | |
| Išmatavimai | |
| Kita informacija | |
1948 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1947 m. gruodį Hudson Commodore tapo vienu iš pirmųjų šiuolaikinio dizaino automobilių.[3] 1948 m. atidaroma nauja dukterinė Hudson įmonė – „Monobuilt“, kuri automobilius gamino nauju „step-down“ principu. Naująjį dizainą kūrė Frenkas Springas ir Beti Tečer – pirmoji Amerikos moteris – automobilių dizainerė.[4]
1948 m. Commodore ir Commodore Custom tapo viena serija, į kurią pagal pageidavimą buvo galima sumontuoti 6 ar 8 cilindrų variklį. Hudson kaip ir anksčiau galėjo pasiūlyti daugybę papildomų funkcijų. Sedanų interjeras buvo padarytas iš audinio, kabrioletuose iš odos. Buvo pagaminti 35 315 Commodore Eight automobiliai.
1949 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1949 m. Commodore linijoje atsirado dar prabangesnis modelis. Tam kad palengvintų naujų modelių projektavimą ir gamybą, Hudson gamino plastikinius naujojo Commodore Eight modelius ir brėžinius.[5]
1950 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kitais metais automobilio dizaine buvo atlikti keli nereikšmingi pakeitimai. Naujasis Custom Commodore kabrioletas buvo pristatytas 1950 m. balandžio viduryje.
1951 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1951 m. Hudson pristatė naują 6 cilindrų variklį ir į savo automobilius pradėjo montuoti General Motors sukurtas transmisijas „Hydra-Matic“.
1952 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1952 m. Commodore serija išskirta į Six series ir Eight series. Kuriamas naujas apdailos pakeitimas, bet 1952 m. „steb-down“ stilius stipriai paseno. Kompanijos prezidentas A. E. Baritas pasiūlo planą gaminti mažalitražius Jet serijos modelius.
1953 m. pradžioje gaminami tik Hudson Wasp ir Hudson Hornet, taip pat mažalitražiai Jet.
Šou automobilis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1954 m. Hudson Motor Car Company susijungia su Nash ir American Motors Corporation (AMC). Pagrindinės Hudson gamybos apimtys persikelia į Kenošą, Viskonsino valstijoje. 1955 m. AMC pasirašo kontraktą su Ričardu Arbibu, kuris sukūrė unikalų „V-Line“ stilių, bet ir tai nepadėjo pritraukti naujų pirkėjų, todėl 1955 m. gamybos apimtys stipriai sumažėjo.
Paskutiniais gyvavimo metais Hudson sumažino savo modelių kiekį iki vienintelio Hudson Hornet, kuris buvo gaminamas dviejų modifikacijų – Custom ir Super. Tačiau 1957 m. AMC pagamina vienintelį Hudson Commodore šou automobilį, kuris yra identiškas Hornet, bet su paauksuota apdaila ir specialiais apmušalais.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gunnell, John, ed (1987). The Standard Catalog of American Cars 1946–1975. Krause Publications. ISBN 9780873410960.
- Conde, John A. (1987). The American Motors Family Album. American Motors Corporation.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Auto Editors of Consumer Guide (16 September 2007). „1942 Hudson“. howstuffworks com. Suarchyvuotas originalas 2012-08-11. Nuoroda tikrinta 2011-07-26.
{{cite web}}:|author=turi bendrinį pavadinimą (pagalba) - ↑ 2,0 2,1 Auto Editors of Consumer Guide (20 July 2007). „1946-1947 Hudson Commodore Eight“. howstuffworks com. Suarchyvuotas originalas 2012-08-11. Nuoroda tikrinta 2011-07-26.
{{cite web}}:|author=turi bendrinį pavadinimą (pagalba) - ↑ Neely, William, John Lamm (1975). Cars to remember: thirty-seven great automobiles in retrospect. Regnery. p. 71. ISBN 9780809282418.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ „Hudson Commodore Six: The History“. Franschhoek Motor Museum, South Africa. Suarchyvuotas originalas 2012-08-11. Nuoroda tikrinta 2011-07-26.
- ↑ „Model Cars Built on Production Line“. Popular Science. 154 (1): 192. 1949 m. sausio mėn. Nuoroda tikrinta 2011-07-26.
