Horkos
Kitos reikšmės – Horkos (reikšmės).
| Horkos blrs. Горкі, rus. Горки | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Mogiliavo sritis
|
| Rajonas | Horkų rajonas |
| Įkūrimo data | 1619 |
| Gyventojų | 30 010 |
| Plotas | 22,1 km² |
| Tankumas | 1 358 žm./km² |
 Vikiteka |
Horkos |
Hòrkos [1] (arba Horkai, Gorkos, blrs. Горкі, rus. Горки) – miestas Baltarusijos rytuose, Mogiliavo srities šiaurėje, prie geležinkelio Orša–Kryčavas; rajono centras.[2] Mieste išplėtota tekstilės (linų apdirbimo), statybinių medžiagų, maisto (mėsos) pramonė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestas įsikūręs prie Sožo dešiniojo intako Pronios upės. 1544 m. minimas Horkų kaimas.[3] Nuo XVII a. dvaro centras. Priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai, nuo 1584 m. Sapiegų nuosavybė. 1619 m. gavo savivaldą, XVII a. pirmoje pusėje minimas miestas. Po Abiejų Tautų Respublikos pirmojo padalijimo 1772 m. atiteko Rusijos imperijai. Miestelyje 1780 m. buvo 992 gyventojų. 1795–1820 m. čia veikė gelumbės audimo manufaktūra, dukart per metus vykdavo mugės. Nuo 1861 m. miestas,[4] Horkų apskrities ir Horkų valsčiaus centras.[5] XIX a. pastatyta cerkvė.
1919 m. sausio mėn. atiteko Baltarusijos SSR, 1919 m. lapkričio mėn. – 1924 m. priklausė Rusijos SFSR, nuo 1924 m. vėl Baltarusijos SSR. Nuo 1924 m. rajono centras. 1840 m. įkurtas Žemės ūkio institutas, nuo 1925 m. Baltarusijos žemės ūkio akademija.[6]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1697 m. | 1888 m. | 1900 m. | 1970 m.sur. | 1991 m. | 2004 m. | 2009 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 000 | 6 331 | 7 990 | 22 000 | 32 600 | 33 800 | 34 300 | ||
| ||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Horkos. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-07-29).
- ↑ Horkai. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 567
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 119
- ↑ Horki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 125 psl. (lenk.)
- ↑ Horkos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 655 psl.