Hoplitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hoplitas (rekonstrukcija)

Hoplitas (gr. hoplitas < hoplon 'ginklas') - sen. graikų sunkusis pėstininkas.

Ginkluotė: 2-3 metrų ietis, 0,6 metro ilgio dviašmenis kalavijas, durklas.

Šarvai: ~1 m skersmens skydas, bronzinis šalmas, odos ir bronzos šarvai.

Ginkluodavosi savo lėšomis. Dažniausiai hoplitais tapdavo laisvi gyventojai. Pagrindinė kautynių rikiuotė - falanga. Manoma, kad hoplitai atsirado VIII-VII a. pr. m. e. Arge valdant tironui Feidonui. Arge rasti ~725 pr. m. e. nukalti šarvai ir šalmas. Hoplitai vėliau paplito visoje Graikijoje. IV a. Atėnų strategui Ifikratui įvykdžius karinę reformą hoplitų reikšmė sumažėjo.

Šiuolaikinė rekonstrukcija


Commons-logo.svg Vikiteka: Hoplitas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka