Hondūro demografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Hondūre gyvena apie 7,5 mln žmonių. Iš jų 90 % yra metisai, 7 % indėnai, 2 % juodaodžiai ir 1 % baltieji.

Hondūro demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hondūro indėnų populiaciją sudaro čorčiai (Majų palikuonys), pečai, tolupanai, lenkai, sumai, miskitai. Dauguma jų, išskyrus lenkus, išlaikė savo kalbas. Šių tautų atstovai gyvena kaimo vietovėse ir labai skursta.

2 % Hondūro gyventojų yra juodaodžiai. Jie paprastai gyvena prie Karibų jūros pakrantės. Dauguma jų yra kilę iš Haičio ar Jamaikos darbininkų, kurių tėvynė buvo Vest Indija. Garifūnai (Amerikos indėnų ir afrikiečių palikuoniai) daugiausia gyvena prie šiaurinės pakrantės bei salose.

Daugybė Hondūro gyventojų yra arabų kilmės, kilę iš Artimųjų Rytų, ypač Palestinos. Jie dažnai vadinami turkais, nes į šalį atvyko su turkiškais asmens dokumentais. Taip buvo todėl, kad jų gimtinė buvo kontroliuojama Osmanų imperijos. Jie dažniausiai apsistoja San Pedro Sula mieste, kaip ir nedidelė žydų tautinė mažuma.

Didesnė azijiečių dalis yra kilusi iš Kinijos, taip pat Japonijos. 9 ir 10 deš. į šalį atvyko daug filipiniečių, korėjiečių, vietnamiečių ir kitų Azijos tautų atstovų.

Kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybinė ir labiausiai paplitusi Hondūro kalba yra ispanų. Tuo tarpu angliškai kalbama tik Bahijo salų departamente ir ties Karibų jūros pakrante. Vis dėlto, ši kalba populiarėja. Pamažu ji pakeičia vietinių indėnų dialektus. Prie to prisideda ir šalies vyriausybė, siekianti anglų kalbą padaryti antrąja šalies kalba.

Vaikai prie naujos mokyklos. San Ramonas, Čolutekos departamentas.

Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007m. visoje šalyje buvo atlikta apklausa. Pasak jos rezultatų, dauguma Hondūro piliečių yra Romos katalikai (47 %) arba protestantai evangelikai (36 %). 17 % žmonių nurodė kitą religiją arba iš viso neatsakė.

Hondūro diaspora[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1975 m. stipriai išaugo hondūriečių emigracija, kurios priežastys - geresnio darbo, gyvenimo sąlygų ieškojimas bei politinis persekiojimas. Nors dauguma jų turi giminių Ispanijoje, Meksikoje, Nikaragvoje ar Kanadoje, šiuo metu daugiausiai emigruojama į JAV.

Apklausos rodo, kad JAV gyvena nuo 800 000 iki 1 mln Hondūro piliečių, t. y. 15 % Hondūro populiacijos. Tikslus skaičius nežinomas, nes daug žmonių ten išvyksta nelegaliai.

2006 m. duomenimis, Ispanijoje gyvena apie 8 500 hondūro atstovų. Iš jų 2130 Barselonoje, 1 100 Madride, 4 854 Katalonijoje.

Daugiau nei 8 700 gyvena Salvadore, 8 700 Kanadoje, 9700 Nikaragvoje, 5 500 Gvatemaloje, 3 000 Kosta Rikoje, 2 400 Belize.

CŽV pasaulio faktų knygos demografinė statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čia pateikiami statistiniai duomenys yra paimti iš CŽV pasaulio faktų knygos, surinkti 2006 m., išskyrus, jei prie duomenų nurodyta kitaip.

Populiacija: 8 326 496 žmonės

Amžius:

  • 0-14 metų: 39,9 % (vyrų 1 491 170/moterų 1 429 816)
  • 15-64 metų: 56,7 % (vyrų 2 076 727/moterų 2 077 975)
  • 65 metai ir vyresni: 3,4 % (vyrų 113 747/moterų 137 061)

Populiacijos augimo greitis: 2.16 %

Gimstamumas: 28,24 gimimų/1000 žmonių

Mirtingumas: 5,28 mirčių/1000 žmonių

Lyčių proporcija:

  • gimsta: 1,05 vyrų/moterų
  • <15 metų: 1,04 vyrų/moterų
  • 15-64 metų: 1 vyrų/moterų
  • >65 metų: 0,83 vyrų/moterų
  • bendra populiacija: 1,01 vyrų/moterų

Naujagimių mirtingumas: 25,82 mirčių/1000 gimimų

Gyvenimo trukmė:

  • bendra populiacija: 69,33 metų
  • vyrai: 67,75 metų
  • moterys: 70,98 metų

Etninės grupės: metisai 90 %, indėnai 7 %, juodaodžiai 2 %, baltieji 1 %

Religija: Romos katalikai 47 %, protestantai 36 %, kiti 17 % (iš "International Religious Freedom Report" 2008 m.); iš "CIA World Factbook" 2009: Romos katalikai 97 %, protestantai 3 %

Kalbos: ispanų, Amerikos indėnų dialektai

Raštingumas:

  • bendra populiacija: 76,2 %
  • vyrai: 76,1 %
  • moterys: 76,3 %