Hippomane mancinella

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Hippomane)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Hippomane mancinella

Hippomane mancinella
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
( Dilleniidae)
Šeima: Karpažoliniai
( Euphorbiaceae)
Gentis: Hippomane
( Hippomane)
Rūšis: Hippomane mancinella
( Hippomane mancinella)

Hippomane mancinella – karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos medžių rūšis. Paplitusi tropinėse Amerikos srityse: Floridoje, Bahamuose, Karibų salose, Centrinėje Amerikoje, Pietų Amerikos šiaurėje. Augalas žymus tuo, jog tai vienas nuodingiausių medžių pasaulyje.

Medis užauga iki 15 m aukščio. Žievė pilka, lapai blizgūs, žiedai smulkūs, žalsvi, susitelkę ant 7 cm ilgio varpų. Vaisius žalias ar žalsvai geltonas, primena obuolį.

Hippomane mancinella auga jūros pakrantėse, gerai sulaiko vėją ir stabdo eroziją.

Augalas ispaniškai vadinamas manzanilla de la muerte arba árbol de la muerte („mirties obuolėlis“ arba „mirties medis“), angliškai manchineel. Visos augalo dalys turi stiprių toksinų. Pieniškai baltuose augalo syvuose yra odą itin erzinančių cheminių medžiagų, sukeliančių pūsles. Stovėjimas po šiuo medžiu per lietų gali labai pažeisti odą, o deginant Hippomane mancinella galima apakti nuo dūmų. Nors paprastai teigiama, kad augalo vaisius yra mirtinai nuodingas, šiuolaikinių patvirtinimų nėra. Dalyje Karibų salų šie nuodingi medžiai žymimi įrašais ar juostomis. Senovės karibai augalo syvais nuodydavo strėles, prie medžio pririšdavo savo aukas.