Hillel Kook

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hillel Kook
Gimė 1915 m. liepos 24 d.
Kriukai, Oberostas, Vokietijos imperija
Mirė 2001 m. rugpjūčio 18 d. (86 metai)
Tel Avivas, Izraelis
Veikla Politikas, visuomenės veikėjas.

Hilelis Kukas dar žinomas kaip Peteris Bergsonas (1915 m. liepos 24 d. Kriukuose, Oberostas, Vokietijos imperija – 2001 m. rugpjūčio 18 d. Tel Avive, Izraelis) – Lietuvos žydų kilmės JAV ir Izraelio politikas, visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1915 m. liepos 24 d. Kriukuose, tėvas buvo rabinas Dov Kook pirmojo Palestinos aškenazių rabino Abraham Isaac Kook brolis. 1924 m. H. Kukas kartu su šeima išsikraustė į Palestiną, kur jo tėvas tapo pirmuoju vyriausiuoju Afulos rabinu. Čia H. Kukas baigė religinę mokyklą, taip pat sionistinę ješivą Jeruzalėje. 1930 m. įstojo į britų valdomą sukarintą žydų organizaciją Haganah. 1931 m. padėjo įkurti sukarintą žydų grupuotę Irgun, kurią sudarė disidentai iš Haganach. 1936 m. tapo grupuotės generalinio štabo nariu. 1937 m. tapo atsakingas už ryšius su užsieniu. Išvyko į Lenkiją, kur vietos žydus skatino įstoti į Irguną ir kovoti už nepriklausomą Izraelį. Lenkijoje susipažino su Revizionistinio sionizmo ideologijos lyderiu Ze'ev Jabotinsky su kuriuo 1940 m. išvyko į JAV, tačiau mirus Jabotinskiui H. Kukas tapo Irguno ir revizionistų misijos Amerikoje vadovu. Amerikoje pasivadinęs slapyvardžiu Peter Bergson Kukas skatino vietos žydus stoti į Irguną, sukūrė Bergsono grupę.

Antrojo pasaulinio karo metu aktyviai veikė siekdamas gelbėti Europos žydus nuo Holokausto. Spausdino užsakomuosius straipsnius apie Holokaustą pirmuosiuose JAV dienraščių puslapiuose. 1943 m. įsteigė Europos žydų gelbėjimo komitetą, kuriam priklausė ne tik žydai, bet ir kitų tautybių inteligentija. Komitetas toliau aktyviai platino informaciją apie įvykius Europoje, kad JAV kuo greičiau pradėtų ką nors daryti šiuo klausimu. Taip pat skatino Kongresą ir Prezidentą leisti Europos žydų pabėgėliams atvykti į JAV. Komiteto dėka įkurta karo pabėgėlių taryba, kuri nusiuntė gelbėjimo emisarą į Turkiją, kurio pastangomis buvo išgelbėta apie 200,000 Vengrijos ir Rumunijos žydų.

1943 m. spalio 6 d. Vašingtone suorganizavo Rabinų maršą, kurio metu apie 400-500 rabinų reikalavo JAV kuo greičiau pradėti karinę intervenciją Europoje. Rabinų priekaištus išklausė viceprezidentas Henry A. Wallace, tačiau prezidentas Franklin Roosevelt su rabinais atsisakė susitikti. Ilgesnį laiką ar jau gimę JAV žydai kaltino H. Kuką dėl jo spaudimo JAV politikams, nes jie bijojo, kad tai gali paskatinti antisemitizmą Amerikoje.

Dar nepasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Irguno nariai paskelbė atvirą kovą britų valdžiai Palestinoje. Įkūrė Nacionalinį Hebrajų išlaisvinimo komitetą ir Amerikos lygą už laisvą Palestiną bei skatino JAV politikus ir visuomenę remti Irguno siekius. 1943 m. išrinktas Irguno vadas Menachem Begin apkaltino Kuką rūpinantis imigrantų vežimu į Palestiną, o ne ginklų transportavimu.

1947 m. Kukas išvyko laivu Altalena į Palestiną, kuriame plukdė ginklus. Prie Tel Avivo krantų laivą pasitiko Izraelio ginkluotosios pajėgos ir suėmė H. Kuką bei jo įgulą. Po kiek laiko Kukas buvo paleistas. 1949 m. su Herut partija išrinktas į Knesetą, tačiau dėl nesutarimų su partijos kolegomis išėjo iš partijos. Nesusitaikęs su esama Izraelio politine padėtimi ir revizionistinio sionizmo idealų atsisakymo 1951 m. su šeima išvyko iš Izraelio į JAV. 1972 m. praėjus ketveriems metams po žmonos mirties vėl grįžo, 1975 m. antrą kartą vedė ir apsigyveno Tel Avive. Kritikavo Izraelio valdžią dėl konstitucijos nebuvimo, kuri jo manymu, turėjo išspręsti problemas su arabais, pasisakė už nepriklausomą Palestinos valstybę. Save vadino postsionistu ir buvo pirmasis pavartojęs ši terminą. H. Kukas mirė 2001 m. rugpjūčio 18 d. Tel Avive. Iki šiol Izraelyje nėra tinkamai įvertinti jo nuopelnai gelbstint Europos žydus Holokausto metu.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]