Hildegarda Bingenietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Hildegarda Bingenietė
vok. Hildegard von Bingen
lot. Hildegardis Bingensis
Hildegard von Bingen.jpg
Hildegarda priima dangiškąją viziją (viduramžių iliuminacija)
Gimė: 1098 m.
Bermersheimas, Vokietija
Mirė: 1179 m. rugsėjo 17 d. (~81 metai)
Bingenas, Vokietija
Tautybė: vokietė
Šventasis
Kanonizuotas: 2012 m. spalio 7 d., Romoje
Kanonizavo: Popiežius Benediktas XVI
Veikla: mistikė, kompozitorė, poetė
Pareigos: Vienuolyno abatė

Hildegarda Bingenietė (Hildegarda iš Bingeno, vok. Hildegard von Bingen, lot. Hildegardis Bingensis, 10981179 m. rugsėjo 17 d.) – XII a. krikščionių šventoji, abatė. Vokietijos viduramžių mistikė, kompozitorė, poetė, gamtamokslininkė. 2012 m. spalio 7 d. paskelbta katalikų bažnyčios mokytoja.[1] Minėjimo diena − rugsėjo 17.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Hildegarda Bingenietė gimė Bermersheime, Reino krašte (dab. Vokietija) kilmingoje šeimoje. Ji buvo 10-as šeimos vaikas. Esą Hildegarda nuo pat ankstyvosios vaikystės turėjo religinių vizijų. Dėl to tėvai jau 1106 m. nusiuntė 8 metų amžiaus Hildegardą į Disibodenbergo benediktinų vienuolyną, kuriame moterims vienuolėms vadovavo abatė Juta Spanheimietė. Spėjama, kad Hildegardos išsilavinimas buvo menkas. Ji vienuolyne išmoko tik skaityti lotyniškai iš psalmyno (vėliau Hildegarda skundėsi išsilavinimo stoka). 1113 m. Hildegarda priėmė vienuolės įžadus ir gyveno Disibodenberge be jokios žinomos veiklos iki 1136 m., kada mirė abatė Juta ir Hildegarda buvo išrinkta į jos vietą, tik žemesniu rangu − magistre. Pagal Hildegardos liudijimą knygoje „Liber scivias domini“ (sutrumpintai „Scivias“), ji visą gyvenimą regėjo vizijas, tačiau tik tapusi magistre apie tai prabilo viešai. Ji buvo paskatinta draugų ir Mainco vyskupo vizijas užrašinėti. 1141 m. Hildegarda pradėjo pirmą tokį veikalą „Scivias“. Užrašinėti buvo sunku, kadangi vizijas lydėdavo ligos priepuoliai (spėjama, migrenos). Užrašinėti jai padėdavo vienuolyno sekretorius Volmaras. Šiame veikale Hildegarda aprašė trisdešimt penkias mistines vizijas, apimančias svarbiausius išganymo istorijos įvykius nuo sukūrimo iki pasaulio pabaigos.[2] Spėjama, kad Volmaras galėjo padėti Hildegardai įsisavinti viduramžių muzikinę notaciją.

1147−1148 m. apylinkėse lankėsi popiežius Eugenijus III-asis (Tryre), kuris išgirdo apie Hildegardos vizijas. Popiežius susipažino su „Scivias“ fragmentais ir paskatino Hildegardą toliau rašyti. 1151 m. buvo baigtas „Scivias“. Popiežiaus susidomėjimas paskatino kitų žmonių domėjimąsi Hildegarda. Palaipsniui ji tapo populiari vietos regione. Žmonės atvykdavo pas ją, nes ji, taip pat, užsiimdavo gydymu žolelėmis ir egzorcizmais. 1148 m. padidėjus seserų vienuolių skaičiui Disibodenberge Hildegarda nusprendė atskirti moterų vienuoles nuo vyrų ir įkurti naują vienuolyną. Apie tai, esą jai buvo pranešta vizija. Naujas vienuolynas buvo įkurtas kalnuose Rupetsberge, prie Reino upės, netoli Bingeno miesto. Hildegarda tapo abate. 1152 m. vienuolyną pašventino Mainco arkivyskupas. Spėjama, kad tai galėjo būti proga, kuriai Hildegarda sukūrė savo moralinę pjesę „Ordo Virtutum“. 1165 m. ji įsteigė antrą vienuolyną kitoje Reino pusėje šalia Eibingeno. 1150-ųjų pb. Hildegarda surengė pirmąją pamokslavimo kelionę. Po to dar tris kartus (1160, 1163 ir 1170 m.) Hildegarda keliavo ir pamokslavo Kelne, Lježe ir keliuose Švabijos miestuose. Daugelis jos mokymų buvo vieši. Hildegarda Bingenietė mirė 1179 m. Buvo pradėtas jos kanonizavimo procesas, tačiau formaliai buvo nebaigtas iki pat 2012 m. Nepaisant to, vėliau Hildegarda Bingenietė dažnai būdavo įvardijama šventąja. 2012 m. spalio 7 d. ji buvo oficialiai kanonizuota popiežiaus Benedikto XVI-ojo ir paskelbta katalikų bažnyčios mokytoja.

Veikla ir kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Hildegarda Bingenietė parašė 3 vizijų aprašymų knygas. Daugiausia jas sudaryti padėjo vienuolis Volmaras ir sesuo vienuolė Richardis. Daliai „Scivias“ − „Rupertsbergo kodeksui“, Hildegarda esą kūrė iliuminacijas (jos galėjo būti atliktos jos arba kitų vienuolių). Ji parašė dar 13 knygų teologijos, gydymo klausimais, 300 laiškų, apie 80 vokalinių muzikos kūrinių, muzikinę moralinę pjesę „Ordo Virtutum“. Dar Hildegarda kūrė poeziją ir aprašinėjo šventųjų gyvenimus. Garsas apie Hildegardą plačiai pasklido už jos gyvenamų apylinkių ribų. Su ja susirašinėjo Frydrichas Barbarosa ir Bernardas Klervietis.

Hildegardos pamokslavimų vietos

Hildegardos regėjimai buvo išskirtinai religiniai. Ji tikėjo, kad šie regėjimai atskleidžia būtį, o ne ją aiškina. Tuo Hildegardoje pasireiškė misticizmas, priešingas scholastikai. „Žodžiai, kuriais kalbu, yra ne iš žmogaus. Aš girdžiu juos vizijose, kurios siunčiamos man ... Dievas juda ten, kur nori, o ne tam, kad patenkintų žmogaus troškimus ... aš neturiu psitikėjimo savo galimybėmis ir tiesiu ranką Dievui, kad jis vestų mane kaip plunksną[3] − taip savo vizijų prigimtį aiškino Hildegarda.

Hildegardos muzika yra monofoninė vokalinė, labai skirtinga nuo tuo metu paplitusio grigališkojo choralo. Spėjama, kad dainavimui buvo pritariama tų laikų instrumentais, tačiau jokių žinių apie tai neišlikę. Muzika yra aritminė (nenurodyto ritmo). Moralinė pjesė „Ordo Virtutum“ susieta su Hildegardos veikalu „Scivias“. Pjesės pradžioje Hildegarda paaiškina, kaip ji pradėjo regėti vizijas. Po to į veiksmą įstoja dorybių alegorijos (atliekamos vienuolyno seserų). Pjesės protagonistas yra žmogiškoji siela Anima, pasiruošusi žengti į dangų. Ją sugundyti bando velnias, kuris žada naują pasaulio tvarką. Anima susižavi velnio vilionėmis. Po to seka kiekvienos dorybės (jų yra 16) partija, kuriai pritaria likusių dorybių choras. Siela Anima grįžta iš žemiškojo pasaulio sužeista ir suvargusi, ji tiesia rankas dorybių link, kurios jai padeda pakilti į dangų. Velnias bando paskutinę gudrybę, bet siela jį atstumia.[4]

Hildegardai priskiriamos pranašystės, gydymas žolėmis, dirbtinės kalbos kūrimas (veikalas „Lingua ignota“). Susidomėjimas Hildegardos asmenybe padidėjo XX a. pabaigoje. Jos kūryba ypač traukė New Age muzikos gerbėjų dėmesį. 2008 m. rugsėjo 17 d. jos muzika buvo atlikta ir įrašyta Vilniaus Bernardinų bažnyčioje.[5] 2009 m. sukurtas filmas „Vizija“ apie Hildegardos gyvenimą, kritikuotas dėl neautentiškumo.

Veikalai[taisyti | redaguoti kodą]

Vizijos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Liber scivias domini (Pažink kelius)
  • Liber vitae meritorum (Gyvenimo nuopelnų knyga)
  • Liber divinorum operum (Dievo darbų knyga)
Scivias“ iliuminacija, 1165 m.
Lingua ignota“ kalbos pramanytas alfabetas

Gamtos mokslų[taisyti | redaguoti kodą]

  • Liber subtilitatum diversarum naturum creaturam
  • Physica
  • Causae et curae

Dainos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Symphonia armonie celestium revelationum (Dangiškųjų apreiškimų darnos simfonija)

Drama[taisyti | redaguoti kodą]

  • Ordo Virtutum (Dorybių pjesė)

Kiti veikalai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Expositiones Evangeliorum (Psalmių aiškinimas)
  • Litterae ignotae (Kriptiniai rašiniai)
  • Lingua ignota (Kriptinė kalba)
  • Explanatio Regulae Sancti Benedictini (Šv. Benedikto taisyklių išaiškinimas)
  • Explanatio Symboli Sancti Athanasii (Šv. Atanazijo simbolių išaiškinmas)
  • Vita Sancti Ruperti (Šv. Ruperto gyvenimas)
  • Vita Sancti Disibodi (Šv. Disibodo gyvenimas)
  • Solutiones triginta octo questionum (Trisdešimt aštuonių klausimų sprendimai)
  • Epistolae (Laiškai)

Diskografija[taisyti | redaguoti kodą]

Keletas principinių Hildegardos muzikos leidinių:

  • 1981 m. A Feather on the Breath of God: Sequences and Hymns by Abbess Hildegard of Bingen. Gothic Voices, dir. Christopher Page, Emma Kirkby (soprano). Hyperion CDA66039 (įtrauktas tarp 50 geriausių visų laikų klasikinės muzikos įrašų „BBC Music Magazine“);[6]
  • 1982 m. Ordo virtutum. Sequentia, dir. Barbara Thornton. 2 disks. Deutsche Harmonia mundi 77051-2-RG;
  • 1991 m. The Lauds of St. Ursula. Early Music Institute, dir. Thomas Binkley. Focus 911;
  • 1994 m. Hildegard von Bingen: Canticles of Ecstasy. Sequentia, dir. Barbara Thornton. Deutsche Harmonia mundi 05472-77320-2 (parduota daugiau nei 500 000 kopijų, įrašas nominuotas Grammy apdovanojimams);[7]
  • 1994 m. Vision: The Music of Hildegard von Bingen. Richard Souther, Emily van Evera, Sister Germaine Fritz, Catherine King. Angel Records.

Filmai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 2009 m. Vision - Aus dem Leben der Hildegard von Bingen

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Bernardinai.lt
  2. Bernardinai.lt
  3. Ordo virtutum. Sequentia, dir. Barbara Thornton. 2 disks. Deutsche Harmonia mundi 77051-2-RG, 1982.
  4. Ordo virtutum. Sequentia, dir. Barbara Thornton. 2 disks. Deutsche Harmonia mundi 77051-2-RG, 1982.
  5. Bernardinai.lt
  6. BBC-Music-Top-50
  7. sequentia.org

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Hildegarda Bingenietė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka