Hesaro kultūra
Panašiai skambanti 7-2 tūkstantmečio pr. m. e. Tadžikijos kultūra vadinama Hisaro kultūra
Hesaro kultūra arba Gisaro kultūra – eneolito ir bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal Hesaro gyvenvietės prie Damgano, Semnano ostanas (Šiaurės Irano provincija) pavadinimą.
Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Hesaro kultūra 4 – 2 tūkstantmetyje pr. m. e. buvo paplitusi šiaurės rytų Irane. Ji susiklostė iš vietinių kultūrų veikiama Sejalko kultūros. Iš Hesaro kultūros skirtingais laikotarpiais išsiskyrė vietinės – Bakuno, Džafaro, Abado, Jari ir Suso kultūros.
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Hesaro kultūros žmonės gyveno stačiakampiuose nedegtų plytų namuose. Vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. 3 tūkstantmečio pr. m. e. antroje pusėje – 2 tūkstantmetyje pr. m. e. Hesaro kultūra klestėjo, mokėta išgauti ir apdirbti geležį. Naudota lipdyta, puošta geometriniu ornamentu ir žiesta keramika su ožių, leopardų ir paukščių piešiniais, akmeniniai įrankiai, metaliniai dirbiniai. Šiuo laikotarpiu susiklostė socialiniai sluoksniai. Prie Hesaro gyvenvietės rastas namas-kapas, kuriame, manoma, palaidota didikų šeima. Mirusieji laidoti gyvenvietės teritorijoje su gausiomis įkapėmis. Hesaro kultūrai būdingų dirbinių aptinkama to meto Viduriniojo Irano ir Pietų Turkmėnijos kultūrose.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Hesaro kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 588 psl.